Naujienos

Bendrasis planas iki 2015 m.

Bendrojo plano rengimas

Kūrybinių dirbtuvių idėjos

Esamos būklės santrauka

1. IŠORINĖ STRUKTŪRA
   
2. MIESTO STRUKTŪRA IR SAVITUMAS
   
3. GYVENAMOSIOS TERITORIJOS
   
4. PRAMONĖS IR KOMUNALINIŲ ĮMONIŲ TERITORIJOS
   
5. GAMTOS VERTYBĖS, ŽELDYNAI IR VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA
   
6. KULTŪROS VERTYBĖS (Nekilnojamasis kultūros paveldas)
   
7. SOCIALINĖ APLINKA IR KULTŪRA
   
8. EKONOMIKOS PLĖTRA
   
9. SUSISIEKIMO SISTEMA
   
10. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA
    

1. Miesto struktūra:
   1. Sudarytos prielaidos toliau harmoningai tęsti miesto urbanistinės sanklodos savitumą. Aktyviai vystomas miesto centrinis branduolys – Gedimino prospektas, Konstitucijos prospektas. Struktūrinį pagrįstumą išlaiko periferinai branduoliai (Gariūnų, Spaudos rūmų, Ukmergės gatvės, Naujosios Vilnios). Liko neišnaudotos visos Bendrojo plano nuostatos ir galimybės sprendžiant senamiesčio problemas.
      
   2. Miesto žemės naudojimo ir reglamentų painiava neleidžia efektyviai vykdyti BP sprendinių teritoriniu aspektu. Tik 30% miesto teritorijos žemės turi savininkus.
      
   3. Neintegruotos priemiesčio gyvenviečių ir miesto urbanistinės struktūros visuose lygmenyse – socialinės, susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros. (Zujūnai, Avižieniai Riešė, Galgiai, Nemėžis, Juodšiliai, Pagiriai).
   
   
2. Būstas:
   1. Pozityvus būsto augimas – pasiektas prognozuotas rezultatas. 1998m. numatytas gyvenamojo fondo rodiklio didėjimas nuo 9750 iki 12004 tūkst.kv.m, jau 2002 metais buvo viršytas ir pasiekė 12436,9 tūkst.kv.m. Vienam vilniečiui 1998 metais teko 16,7 kv.m naudingo gyv. ploto. Bendrajame plane buvo numatytas augimas iki 20 kv.m naudingo gyv. ploto; 2002 metais jau buvo 22,5 kv.m naudingo gyv. ploto vienam gyventojui.
      Siekiant subalansuoti būstų daugiaaukštėje ir mažaaukštėje statyboje santykį 80% ir 20%, daugiaaukštės statybos tempai mažėja, o mažaaukštės statybos didėja. Dėl vykstančios žemės reformos ne visos teritorijos numatytos BP tapo užstatytos.
      
   2. Darbo vietos priartėjo prie gyvenamosios vietos. Nors ir vis dar intensyvios gyventojų kelionės piko valandomis į miesto centrą.
      
   3. Įgavo pagreitį būsto renovacija. Tačiau, iki šiol trūksta socialinio būsto.
      
   4. Priemiestinių teritorijų užstatymas nekoordinuojamas tarp trijų savivaldybių.
   
   
3. Socialinė aplinka:
   1. Stabilizavosi gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šiuo metu mieste gyvena 553 tūkst. gyventojų. Nusistovėjo Senamiesčio ir Naujamiesčio gyventojų skaičiaus svyravimas.
      
   2. Mieste gyventi tapo saugiau - stabilizavosi užregistruotų, išaugo išaiškintų nusikaltimų skaičius (nuo 28% iki 36%).
      
   3. Iš esmės sumažėjo bedarbystė iki 4% (2004.05.01.).
      
   4. Pagal BP sprendinius vyksta miesto sveikatos apsaugos įstaigų reorganizacija, plečiasi privati sveikatos paslaugų infrastruktūra.
      
   5. Planingai vyksta švietimo reforma, bendrojo lavinimo mokyklų perprofiliavimas.
      
   6. Blogėja gyventojų amžiaus struktūra - daugėja pensininkų, mažėja jaunimo ir vaikų, darbingi žmonės išvažiuoja.
      
   7. Nepakankamai vystoma socialinė infrastruktūra ir paslaugos miesto periferiniuose rajonuose (bendrojo lavinimo mokyklos, ikimokyklinio ugdymo, pirminės sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos).
      
   8. Teritorijas, rezervuotas socialinės infrastruktūros plėtrai, pamažu išstumia komerciškai pelningesnių paskirčių statybos (gyvenamoji statyba, biurai, prekybos objektai).
      
   9. Priemiestinių teritorijų socialinė infrastruktūra nekoordinuojama tarp trijų savivaldybių – Vilniaus miesto, Trakų rajono bei Vilniaus rajono.
   
   
4. Ekonomika
   1. Miestas sukuria virš 30 proc. visos šalies ir apie 80 proc. Vilniaus apskrities BVP.
      Lietuvos ir ES reali konvergencija - pirmiausia Vilniaus, kaip pagrindinio ir didžiausio šalies ekonominio centro, uždavinys. Pagrindinės miesto ekonominio augimo grėsmės trumpuoju laikotarpiu yra darbo jėgos ir investicijų stygius.
      
   2. Materialinės investicijos. 2003 m. Vilniaus dalis šalies materialinių investicijų struktūroje sudarė 33,2 proc. (2001 m. buvo 43,6 proc.). Žemas materialinių investicijų lygis - viena pagrindinių struktūrinių ūkio problemų. 1998-2003 m. išaugo 2,1 karto, bet paskutiniais metais pastebimos neigiamos jų srauto mazejimas.
      
   3. Užimtumas. 2003 m. Užimtumas mieste buvo 4,0 proc. punkto didesnis (72,6 proc.), o nedarbo lygis – 4,8 proc. punkto mažesnis (5,5 proc.) nei vidutiniškai šalyje. Greitai kinta Vilniaus miesto dirbančiųjų struktūra. Sparčiai daugėja dirbančiųjų dalis prekyboje ir statybos sektoriuose, toliau mažėja užimtųjų pramonės sektoriuje skaičius.
      
   4. Verslo struktūra.
      Vilniaus miesto aptarnavimo ir paslaugų sektoriuje dirba apie 80 proc. visų miesto įmonių. Pramonė ir statyba sudaro tik 17 proc. visų įmonių veiklos.
      
   5. Statyba.
      

      Būstas. Vilniuje statoma apie pusę visų šalies butų. Nepaisant sparčios būstų statybos vienam gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas Vilniuje, siekiantis kiek daugiau nei 20 kv. m., daugiau nei dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio (apie 50 kv.m.)
      

      Žemė. Miestą apėmęs statybų mastas smarkiai išaugino komercinių sklypų paklausą: vystytojai ieško sklypų, tinkamų prekybos ar verslo centrų statybai. Išaugus logistikos centrų poreikiui (naujos perspektyvos Lietuvai tapus ES nare), smarkiai padidėjo ir sklypų paklausa prie svarbių transporto koridorių arba planuojamų miesto apvažiavimų.
      

      Biurai. Per 2000-2004 m. modernių biurų patalpų plotas Vilniuje išaugo beveik tris kartus – nuo 50 125 iki 147 905 kv.m. Matyti ženklų, kad modernių biurų patalpų rinka Vilniuje priartėjo prie prisotinimo stadijos.
      

      Prekybos patalpos. Per 2002-2004 m. laikotarpį prekybos patalpų plotas mieste išaugo 2,2 karto, o iki 2006 m. turėtų išaugti dar dešimtadaliu – iki 510 tūkst. kv.m.
      Pagal vienam gyventojui tenkantį modernų prekybos plotą Vilnius (0,77 kv.m) jau lenkia Varšuvą (0,53 kv.m), Rygą (0,64 kv.m) ir Helsinkį (0,71 kv.m).
      

      Turizmas. Viešbučiai. Vilnius, būdamas valstybės sostine, yra patraukliausias turizmo objektas šalyje, kuriame apsilanko apie 80 proc. visų į Lietuvą atvykstančių turistų. Vilniaus viešbučiuose ir svečių namuose skaičius 2000-2004 m. jų skaičius išaugo 2,2 karto.

   
   
5. Pramonė
   1. Pagrindinis pramonės plėtros uždavinys - skatinti natūralią pramonės restruktūrizaciją, prioritetą teikiant naujoms technologijoms, kurios reikalauja aukštos personalo kvalifikacijos, mokslo žinių.
      
   2. Vyksta naujų aukštųjų technologijų bei šiuolaikinių įmonių plėtra (Žinių ekonomikos branduoliai Šiaurės miestelyje, Saulėtekio alėjoje, Santariškėse-Visoriuose).
      
   3. Pramonės ir komunalinių įmonių teritorijose taršių ir triukšmingų pramonės įmonių konversija į paslaugų ir komercines įmones (Pieno kombinatas, Verslo trikampis, elektrinė).
      
   4. Nėra reglamentuojančių dokumentų dėl konversijos pagal BP įgyvendinimo principus (Skaitex, statybos kombinato teritorija Savanorių prospekte).
      
   5. Teigiama logistikos plėtra, kuri remiasi į priemiestinių teritorijų plėtros koordinavimą tarp trijų savivaldybių.
   
   
6. Paveldas
   1. Praėjusiame laikotarpyje atlikti ženklūs Senamiesčio ir miesto istorinio centro tvarkymo darbai (Vokiečių gatvė, Katedros aikštė, Užupio viešosios erdvės, Odminių skveras);
      
   2. Pokyčiai Senamiesčio ir miesto istorinio centro bei jų apsaugos zonų urbanistinėje struktūroje ir vizualiniuose ryšiuose rodo, kad kultūros paveldo vertybių apsaugos kontrolė buvo nepakankama, nebuvo parengti numatyti Vilniaus nekilnojamojo kultūros paveldo teritorinės apsaugos projektai, visų pirma - Senamiesčio ir miesto istorinio centro vizualinės apsaugos zonų reglamentai;
      
   3. Priemiestinėse teritorijose Vilniaus miesto ir Vilniaus bei Trakų rajonų savivaldybės nepakankamai bendradarbiauja kultūros paveldo apsaugos bei kultūrinio turizmo srityse.
   
   
7. Želdynai
   1. 1998m. BP sprendinių įgyvendinimo programa vykdoma lėtai ir apsiribijama draudimais. Tačiau liko rezervuotos teritorijos, kurios teritoriniu požiūriu nepakenkė BP sprendiniams
      
   2. Nepavyko žemės naudojimo lengvatų parengimas ir įteisinimas želdynų teritorijoms eksploatuoti.
      
   3. Nepakanka detaliųjų planų, numatytų teritorinio planavimo dokumentų, nėra gerai sutvarkytos artimos aplinkos, daugiabučiuose gyvenamuosiuose rajonuose nerengiami ir neatnaujinami želdynai;
      
   4. Žaliasis žiedas neįgavo teisinio pagrindo. Nevyksta bendradarbiavimas tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus bei Trakų rajonų savivaldybių.
   
   
8. Transportas
   1. Infrastruktūros tinklo apkrovimas - aukštas automobilizacijos lygio augimas. Lengvųjų automobilių skaičius 1000 gyventojų išaugo nuo 265 automobilių 1999 metais iki 450 automobilių 2005 metais; Gatvių tinklo tankis nuo 1.9 km/km2 995 metais iki 2.4 2005 metais. Numatyta gatvių tinklo plėtra įvykdyta 55 proc.
      
   2. Viešasis transportas -  pabrėžiama viešojo transporto svarba darnioje plėtroje, prioritetinių sąlygų sudarymas, tačiau neramina mažėjantys keleivių pervežimai bendroje susisiekimo sistemoje.
      
   3. Transporto eismo pasekmės -  sparčiai mažėja transporto srautų greitis, padidėjo poveikis aplinkai, didelis automobilių parkavimo vietų trūkumas ir avaringumas, koordinuoto eismo trūkumas, gyvenamuose rajonuose nevykdomas daugiaaukščio automobilų parkavimo principas.
      
   4. Išorės transportas. Vystomas europinių kelių tinklas, kuris jungiasi su Europos šalių keliu tinklu. Trūksta transporto koridorių miesto teritorijoje trūkumą. Nepakankamas gatvių tinklo tankis periferinėse stichiškos gyvenamosios statybos teritorijose, turinčiose kontaktą su gretimų savivaldybių – Vilniaus miesto, Trakų rajono bei Vilniaus rajono susisiekimo infrastruktūra.
   
   
9. Inžineriniai tinklai
   1. Dalis tinklų modernizuoti. Tačiau, inžinerinė infrastruktūra netolygi. Periferinėse teritorijose teritorinė plėtra neadekvati inžinerinei infrastruktūrai. Būtina koordinacija su artimiausiomis priemiestinėmis teritorijomis.
      
   2. Pagal inžinerinės infrastruktūros vystymo tempus miestas negali visom kryptim vystytis tolygiai – būtina išlaikyti numatytus prioritetus.
   
   
10. Poveikis aplinkai
    1. Bendras poveikis aplinkai pagerėjo, nes sumažėjo taršios gamybos įmonių, vyksta ekologiškai palanki jų konversija.
       
    2. Vykstant konversijai ir rekonstrukcijai odų bendrijose dėl inžinerinės infrastruktūros nebuvimo (net vietinių tinklų) teršiasi gruntai. Šiose zonose miestas turėtų padėti gyventojams rengti detaliuosius planus, integruotus į miesto urbanistines struktūras.
       
    3. Nesistengiama mažinti diskomforto zonas taršiose specialių objektų lokalizacijos vietose.
    
    

- Bendrojo plano vykdymas iš esmės vyksta gerai, bet nekoordinuojami planavimo veiksmai tarp – Vilniaus miesto, Trakų bei Vilniaus rajonų savivaldybių.

- Tolimesniam BP vykdymui reikia suvienyti savivaldybių pastangas patikslintoje zonoje už Vilniaus administracinės ribos vystant socialinius, būsto ir infrastruktūros specialius sprendinius.

- Užsitęsusi žemės reforma (dėl žemės grąžinimo proceso) neleidžia pilnavertiškai ir teisingai vystyti 1998 metų BP numatytos krypties ir iškreipia vykdymo tendencijas.


Projekto vadovas Saulius Motieka

<< Atgal

Kas yra Bendrasis planas?