Radote klaidą svetainėje?
2018-02-23
Paieška
Lietuvių Lietuvių Polski Polski English English Русский Русский
Svetainės žemėlapis Neįgaliesiems


Statistika
Aptarnauta interesantų
0013488350
Mero pavedimai
0000477182
Suteikta e. paslaugų
0000000000

Dovana Vilniui

Vilniaus ženklas

 

Kviečiame į šventinę jaunimo eiseną „Lietuvos valstybės keliu“


nuotr. Sauliaus Žiūros

Vilnius tęsia gražią tradiciją – Vasario 16-ąją suburti jaunimą į šventinę eiseną Vilniaus senamiesčio gatvėmis – „Lietuvos valstybės keliu“ ir kviečia jaunimą iš visos Lietuvos pasinaudoti unikalia galimybe Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švęsti sostinėje – dalyvauti eisenoje ir tapti šimtmečio herojais.

Pakvieskite draugijon savo artimuosius, draugus ir kaimynus, iškelkite Trispalves, nepamirškite būgnų ir atvykite smagiai švęsti Valstybės gimtadienio!

Iškilminga eisena prasidės 10.00 val. Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigsis – 11.15 val. Rasų kapinėse.



Vasario 16-osios jaunimo eisena „Lietuvos valstybės kelias“ – mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais jungiantis simbolinis kelias, kuris nusidrieks pro 16 svarbių Valstybės istorijoje vietų. Prasidėjęs senajame Lietuvos valstybės centre – Šventaragio slėnyje, prie Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas ir kiti didieji kunigaikščiai, Valstybės kelias ves Pilies gatve pro Signatarų namus, Didžiąja gatve pro Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, pro Aušros Vartus, Mikalojaus Daukšos gatve į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų:

1. Katedros aikštė, Šventaragio slėnis su Vilniaus arkikatedra bazilika ir Valdovų rūmais - senosios Lietuvos valstybės centras.
2. Pilies g, 8. Čia 1918–1925 m. gyveno Vilniaus vyskupas, palaimintasis Jurgis Matulaitis.
3. Pilies g. 22. Čia stovėjo LDK etmono Konstantino Ostrogiškio, 1514 m. laimėjusio Oršos mūšį prieš maskvėnus, namai.
4. Pilies g. 26. Buvęs Štralio namas, kuriame Lietuvos Tarybos nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, dabar Signatarų namai.
5. Pilies g. 23. Šio modernaus namo vietoje stovėjo LDK kanclerio, valstybės savarankiškumo gynėjo Mikalojaus Radvilo Juodojo ir jo sūnaus, kardinolo Jurgio Radvilo rūmai, vadinti Kardinalija.
6. Pilies g. 40. Jurgio ir Marijos Šlapelių namai, kuriuose viešėdavo J. Basanavičius, Vydūnas ir kiti lietuvių inteligentai.
7. Didžioji g. 4. Chodkevičių rūmai. LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – Salaspilio (1605 m.) ir Chotyno (1621 m.) mūšių laimėtojas.
8. Didžioji g. 7. LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco, 1660 m. išvadavusio Vilnių iš maskvėnų, rūmai.
9. Didžioji g. 12. Šv. Mikalojaus cerkvė, kurią LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis pastatė 1514 m., dėkodamas Dievui už pergalę Oršos mūšyje.
10. Didžioji g. 31. Rotušė, kurioje 1794 m. dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, mėginusi išgelbėti Lietuvos valstybę. Rotušės aikštėje už Lietuvos valstybės išdavystę 1580 m. buvo nukirsdintas didikas Grigas Astikas, o 1794 m. pakartas paskutinis LDK etmonas Simonas Kasakauskas.
11. Didžioji g. 34. Lietuvos valstybės globėjo Šv. Kazimiero bažnyčia, papuošta valstybės valdovų Jogailaičių karūna.
12. Aušros Vartų g. 5. Filharmonija, čia buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. gruodžio 4–5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.
13. Aušros Vartų g. 7. Bazilijonų vienuolyno vartai. Už jų esančiame vienuolyne 1823–1824 m. kalėjo filomatai ir filaretai, 1831 m. sukilėliai, 1839 m. - sukilimo rengėjas Simonas Konarskis.
14. Aušros Vartai. 1794 m. liepos 19–20 d. Vilniaus miestiečiai šiuos vartus didvyriškai apgynė nuo Rusijos imperijos kariuomenės.
15. Rasų g. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vizitiečių vienuolynas. Čia Rasų kalėjime sovietai kalino rašytoją Kazį Borutą ir kitus lietuvių disidentus.
16. Rasų kapinės. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų Jono Basanavičiaus ir Jono Vileišio kapai, sovietų nužudytų signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Vlado Mirono simbolinis kapas, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų garsių Lietuvos menininkų kapai, už Lietuvos laisvę žuvusių karių savanorių kapai.


Katedros aikštėje susirinkusiems sveikinimo žodį tars ir į „Lietuvos valstybės kelią“ visus išlydės Vilniaus meras Remigijus Šimašius, o Rasų kapinėse, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, sveikinimo kalbą tars profesorius Vytautas Landsbergis, jaunimas sugiedos Lietuvos himną ir pagerbs Rasų kapinėse palaidotus iškilius Lietuvos veikėjus.

Vasario 16-osios eisenos „Lietuvos valstybės keliu“ organizatoriai: Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

FacebookTwitter Spausdinti
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
 
Taip pat skaitykite:
Vilniaus dovana – nemokamas viešasis transportas sostinėje Vasario 16-ąją
Vilnius kviečia švęsti Valstybę ir į gausybę 100-mečio renginių mieste patogiai atvykti viešuoju transportu nemokamai.
Vasario 16-osios eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ Vilniuje dalyvavo dvigubai daugiau moksleivių nei pernai
Vilnius tęsia pernai gimusią gražią tradiciją – Vasario 16 dieną suburti tūkstančius moksleivių iš visos Lietuvos į šventinę eiseną sostinės gatvėmis – „Lietuvos valstybės keliu“.
Atgal
Sostinėje liepsnoja 100 laisvės laužų

Evangelijos komentaras
 
 
Daugiau naujienų
rss
vilnius.lt Twitter
e.vicemeras@vilnius.lt
Facebook
trumpasis informacijos numeris 1664

Psichologinės pagalbos telefonai:
Vilties linija  116 123
Vaikų linija  116 111
Jaunimo linija  8 800 28888
Moterų linija  8 800 66366
Linija DOVERIJA  8 800 77277