Radote klaidą svetainėje?
2018-05-25
Paieška
Lietuvių Lietuvių Polski Polski English English Русский Русский
Svetainės žemėlapis Neįgaliesiems


Statistika
Aptarnauta interesantų
0014881882
Mero pavedimai
0000526298
Suteikta e. paslaugų
0000000000

Dovana Vilniui

Vilniaus ženklas

 

Prasideda Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį. UAB „Rekreacinė statyba“ šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus pradeda vykdyti šią savaitę, jų vertė – 2 mln. 860 tūkst. eurų.

Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegaciją, kuriai plačiau pristatė įgyvendinamą tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi.

Anot Lietuvos specialistų, pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.

„Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai. Dviejų šalių specialistai atkreipė dėmesį, kad, nors šiaurės vakarų šlaitas yra labiausiai pažeistas ir jo sutvarkymui teikiamas didžiausias prioritetas, tačiau būtinas kompleksinis visų Gedimino kalno nestabilių vietų, kurias fiksuoja įrengta poslinkių ir posvyrių daviklių sistema, tvarkymas“, – sakė susitikime dalyvavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.

Susitikimas pravers ateityje vyksiančiam esminiam visų kalno šlaitų tvirtinimui, o šiuo metu įgyvendinamo tvarkybos darbų projekto įvertinimas iš nešališko užsienio specialistų požiūrio taško pasitarnaus visuomenės nuraminimui, nes ši tema šalyje yra stipriai eskaluojama ir todėl ne visada yra išvengiama nepagrįstų pykčių, kaltinimų ir netgi visuomenę klaidinančių išvedžiojimų.

Dviejų šalių specialistai vieningai sutarė, kad pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.

„Dar pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Būtent taip ir nutiko 2016 metų vasarį, nuslinkus pirmai nuošliaužai ir dar kartą, bet jau vėliau – spalį“, – teigė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.

Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito projekto vadovas Rimas Grigas, remdamasis tyrimais, teigia, kad vietomis Gedimino kalno aikštelės paviršių sudaro trijų metrų supiltinio grunto sluoksnis, o pažeistame šlaite toks sluoksnis siekia nuo vieno iki keturių metrų.

„Šalinsime blogą gruntą, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, ir užpilsime naują. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą. Kalno apačioje to blogojo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nebūtina, nes jis yra gana tvirtas“, – teigė projekto vadovas R. Grigas.

Anot architekto, šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų, o nukasamo grunto kiekis galėtų siekti apie 3000 kubų, bet tai priklausys nuo situacijos.

„Pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. Pašalinę blogąjį gruntą ir užpylę naują, tinkladėžėmis, pripildytomis skaldos, formuosime terasas, ant jų pilsime dar vieną grunto sluoksnį ir tuomet ant jo jau bus galima kloti augalinę dangą“, – apie tai, kaip atrodys būsimi darbai, pasakojo Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto vadovas R. Grigas.

Tvarkant šiaurės vakarų šlaitą išskirtos trys Gedimino kalno teritorijos dalys – kalno aikštelė, šiaurės vakarų pusėje pažeistas kalno šlaitas ir kalno papėdės teritorija, esanti aplink Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatus. Kiekvienai iš šių dalių tvarkybos darbų projekte numatyti inžineriniai techniniai sprendimai: Gedimino kalno aikštelėje įrengti kritulių surinkimo sistemą; izoliuoti aikštelę nuo kritulių; stabilizuoti ir drenuoti pažeistą šlaitą, atkurti pirminio šlaito paviršių su augaline danga; Gedimino kalno aikštelėje ir šiaurės vakarų šlaite besikaupiančius kritulius nuleisti į miesto lietaus nuotekų tinklus.

Primename, kad šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektą kartu su vadovu Rimu Grigu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė.

Gedimino kalno darbai nesustoja, jau dabar rengiamas projektas nestabiliam pietrytiniam šlaitui ir kalno aikštelei. Šio etapo projektai turi būti parengti rudenį. Viešųjų pirkimų procedūros pagal šiuos projektus bus pradėtos, kai bus skirtas valstybės finansavimas jų įgyvendinimui.

 

 

FacebookTwitter Spausdinti
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
 
Taip pat skaitykite:
Parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje – nuotraukos, kuriomis tarpukariu buvo pristatoma Lietuva
Sausio 18 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino (1912–1999) paroda Fotografavau Lietuvą..., kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Etninės kultūros vakaras sugrąžins į XIX a. II p. – XX a. pr. pasaulines etnografines parodas, kuriose buvo pristatoma Lietuvos kultūra
2018 metų sausio 17 dieną 16 valandą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, įvyks etninės kultūros vakaras „Pažintis su Lietuva per pirmąsias etnografines parodas XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje“.
Sausio 10 d. Signatarų namų salėje tautinio atgimimo istorijos vakarų ciklo renginys
2018 m. sausio 10 d. 17.30 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilniuje) tautinio atgimimo istorijos vakarų ciklo renginys, skirtas Lietuvos chorų muzikai bei veiklai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prisiminti.
Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia Etninės kultūros vakarų ciklą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui
Gruodžio 13 dieną 16 valandą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, įvyks etninės kultūros vakaras „Lietuvos kraštotyros istorija: nuo pavienės iniciatyvos iki organizuoto sąjūdžio“. Vakare dalyvaus kraštotyrininkė, etnokultūros tyrinėtoja Irena Seliukaitė.
Gruodžio 12 d. katalogo „Petras Repšys: medaliai ir plaketės“ sutiktuvės
Gruodžio 12 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks katalogo „Petras Repšys: medaliai ir plaketės“ sutiktuvės.
Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą
Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų – nuo lapkričio 30 d. iki balandžio 5 d. – supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei sukilimo vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – asmenybėmis.
Mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“
Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi š. m. lapkričio 9 d., ketvirtadienį, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje mokslinėje konferencijoje „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.
Naujajame arsenale Arūno E. Paslaičio piešinių parodoje – išnykę ir išlikę dvarai
2017 m. rugsėjo 28 d. Naujajame arsenale atidaryta Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešinių, sukurtų 2007–2017 m., paroda. Jais bus galima grožėtis iki lapkričio 19 dienos.
Nuo birželio 29 d. paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“
Grafikas B. Leonavičius: mane inspiruoja gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija
B. Leonavičiaus kūrinių paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks nuo 2017 m. birželio 29 d. iki rugsėjo 17 d.
Prasmingos vasaros akimirkos: Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į nemokamas ekskursijas
Visą vasarą Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia lankytojus aplankyti muziejaus padalinius ir dalyvauti nemokamose ekskursijose.
Atgal
Pergalė prieš ilgai vešėjusį godumą – žemė palei Nerį grįžo vilniečiams

Evangelijos komentaras
 
 
Daugiau naujienų
rss
vilnius.lt Twitter
e.vicemeras@vilnius.lt
Facebook
trumpasis informacijos numeris 1664

Psichologinės pagalbos telefonai:
Vilties linija  116 123
Vaikų linija  116 111
Jaunimo linija  8 800 28888
Moterų linija  8 800 66366
Linija DOVERIJA  8 800 77277