2014 m. balandžio 23 d. trečiadienis 15:32
Paieška
Lietuviškai English
Svetainės žemėlapis Neįgaliesiems
Ekonomika
Miesto ūkis
Transportas
Švietimas
Socialiniai reikalai
Sveikata
Aplinkosauga
Kultūra ir sportas
Jaunimas
Vaizdo naujienos
Kitos naujienos
Statistika
Aptarnauta interesantų
0004741052
Mero pavedimai
0000007499
Suteikta e. paslaugų
0000033642

Renginiai
Čia sužinosite apie mieste vykstančius renginius.
P A T K Pn Š S
01 02
03 04 05 06 07 08 09
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31
Gruodis
2012
 
Data Renginys
2012-12-27   Christopher Christmas

Winter ... If you were asked to tell what is contained in this word, the answers would plentiful and varied: a car starter failure, slippery sidewalks, dark streets, frosty mornings… If you were asked what winter holidays mean to you, again, the answers would be numerous and all different. No doubt, however, that some people would be thrilled if their homes were filled with the aroma of ginger cookies, whereas others would jump in joy at the opportunity to go sledding, make snow angels, snowmen, and still other people would rejoice the long-awaited meetings or simply indulge in the white romantics…. Troubles seem to disappear, since the heart is filled with joy, optimism and happiness. Try to preserve this feeling as long as possible by visiting the Christopher Christmas concerts – and winter will not tire you up.

 

PROGRAM

 

December 04, 19:00 Drama an Passion of the Tango

December 13, 19:00 Viva Vivaldi!

December 17, 19:00 Christmas Carols as the Snow Falls

December 20, 18:00 Neda/K. Smoriginas/O. Ditkovskis

December 20, 20:30 Neda/K. Smoriginas/O. Ditkovskis

December 27 18:00 There are Girls in Jazz, and not only…

December 27, 20:30 Colourful Christmas Carols

December 28, 18:00 Vintage Songs

December 28, 21:00 White Bird

December 29, 16:00 The Intoxicating World of Songs

December 29, 18:30 Flamenco fiesta

December 30, 16:00 Enchanted by the Beauty of Romances

December 30, 18:30 Cafe Musicale

December 30, 21:00 The Streets of Montmarte

December 31, 17:00 New Year's Flamenco

December 31, 20:00 New Year's Flamenco

 

More information: www.kristupofestivaliai.lt


For adults:27 - 182 Lt
For students, seniors: 20% discount
Vilniaus St. 30
Tel. +370 5 262 0421
www.kultura.lt


2012-12-27   Auditas

Auditas yra profesionali turto vertinimo sistema, susiformavusi XVIII–XIX a. 1840 m. daugeliui Didžiosios Britanijos geležinkelių tiesimo kompanijų buvo keliami reikalavimai suvesti į darnią sistemą geležinkelių bėgių skaičius bei turėti saugią įplaukų surašymo sistemą, įgalinančią profesionalų auditą. Nuo XVIII–XIX a. auditas suprantamas kaip racionali vertinimo sistema, nustatanti ne tik tai, kas yra, bet ir tai, ko nėra arba ko trūksta. Šia prasme auditas veikia ne vien turto vertinimo sistemoje, bet ir įvairiuose kituose tikrovės įvardijimo, atpažinimo ir teisės į bet kokį egzistavimą nustatymo procesuose.

 

Parodoje dalyvauja Antanas Gerlikas, Liudvikas Buklys, Laura Kaminskaitė, Naglis Kristijonas Zakaras, Elena Narbutaitė, Rimgailė Dručiūnaitė, Vytenis Burokas, Monika Dirsytė, Darius Mikšys, Rita Šerpytytė, Jonas Žakaitis ir Aurimė Aleksandravičiūtė, Federal #3, MoMA tūkstantmečio žurnalų kolekcija, naujai išleistas katalogas „Lietuvos dailė 2012: 18 parodų“ ir dovanojamos ŠMC knygos.

 

Daugiau informacijos: www.cac.lt


Suaugusiam:6 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Vokiečių g. 2
Tel. +370 5 212 1945 (kasa)
www.cac.lt


2012-12-27   Adas Vasiliauskas. Karibų pakrantėmis ateina ruduo

Ado Vasiliausko foto paroda „Karibų pakrantėmis ateina ruduo“ kino teatre PASAKA tarsi sujungia karštą Meksikos vasarą su šaltu Lietuvos rudeniu. Parodos darbai atlikti dvigubos ekspozicijos technika, kurios pagalba ant juostos su neryškintais Meksikos kadrais „užfotografuotas“ lietuviškas ruduo. Rezultate - ruduo Meksikoje.


Lankymas nemokamas

Šv. Ignoto g. 4/3
www.kinopasaka.lt


2012-12-27   Soul Moustache

Vytis Smolskas - džiazo pianistas

Vytautė Pupšytė - naujosios kartos džiazo ir alternatyvių žanrų Lietuvos daininkė

 

Lietuvos džiazo bei alternatyviosios muzikos scenai puikiai pažįstami Vytautės Pupšytės ir Vyčio Smolsko veidų kontūrai vis sparčiau ryškėja ir įgauna brandesnes bei individualesnes muzikos formas. Formas, kurias darosi sunku sumaišyti su kieno nors kito - juk tai taip intymu.

 

Dar šiemet Vilnius Jazz Young Power konkurse Vytautės Pupšytės vardas šmėžavo ne tik tarp grand prix laimėtojų (grupė Singaz), dainininkė taip pat gavo apdovanojimą už geriausią originaliąją kompoziciją „Human language“. Turėdama jautrią ir žaismigą muzikinę jauseną dainininkė geriausiai save atskleidžia atlikdama asmenines kompozijas, kurioms dažnai stilistinių rėmų nei randa, nei ieško. „Mano tikslas - sujaudinti žmogų, perduoti jam emocijų pažadinimo „tabletę“, kurią prarijęs jis kasdienybę pamiltų iš naujo ir nebijotų mylėti, pykti, geisti, juoktis ar verkti. Aš savo muzika taip ir vadinu: „ilgesio tabletė“. Nebijok jos praryti ir imsi ilgėtis tikrojo savęs. Reiškia pirmas, nedidelis žingsnis didelio tikslo link jau žengtas“, - juokais ir rimtai kalbėdama šypsosi atlikėja. Bendradarbiavusi su dauguma Lietuvos džiazo muzikantų Vytautė koncertuoja ne vien Lietuvos, tačiau ir Europos džiazo bei populiariosios muzikos festivaliuose, scenose (Vilnius Mama Jazz, Tamsta Muzika, Kaunas Jazz, Vilnius Jazz, Osterso Jazz Festival, Sostinės Dienos, Vilnius Live. Koncertai Suomijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje) Vytautė mano, kad pripažinimas pasiekiamas tik tuomet, kai dainuoja tavo širdis, ne balsas ir kai pasieki klausytojo širdį, ne ausis.

 

Vytis Smolskas - daugelio projektų iniciatorius, kurio scenos partnerių paletės pavydėti galėtų ne vienas: Liudas Mockūnas, Leon Somov & Jazzu, Baiba Skurstene, Domas Aleksa - tik maža dalis tų, su kuriais Vytis dalinasi muzikiniais patyrimais. Ne vienerius metus aktyviai koncertavęs Lietuvos scenoje Vytis ryžosi žengti gana didelį žingsnį - magistro studijų Hagos Karališkojoje konservatorijoje link. Studijų Olandijoje metu į Lietuvą atsivežęs ne vieną atlikėją Vytis ne ką kitą, bet Piano.lt žiūrovą pakvietė į nepamirštamą Small'Sky trio pasirodymą (kartu su italų būgnininku Francesco De Rubeis bei belgų kontrabosininku Lennart Heyndels), taip pat gi į nepakartojamai šiltą dueto Swinging Barcelona su temperamentingaja ispanų dainininke Nadia Basurto koncertą. Tokios ryškios muzikinės įvairovės atsikandęs jaunuolis į Lietuvą grįžo ne tik su diplomu, bet ir naujomis pažintimis bei vizijomis, kurias šiuo metu nuosekliai įgyvendina.

 

Tačiau šį kartą, pagautas itin nuoširdžios lietuvių dainininkės kūrybos gūsio, pianistas stabteli ir su malonumu gyvendina lengvas pasiutusios romantikos kupinas tiek savo, tiek Vytautės kūrybines idėjas. Būdamas gana pagaulus ir dėmėsingas Vytis gebėjo sukurti tokius muzikinius projektus kaip Pieno Lazeriai, Jing'a'ling, kartu su „saulės zuikučiu“ Julija Jačėnaite vesti laidą „Tas džiazuojantis pasaulis“.

 

Spalvinga Vyčio asmenybė ir spragsinti Vytautės susivienijo pagautos bendros pasaulėjautos. Nevengdami naudoti įvairių sintezatorių, vokalinių procesorių ir efektų bei derindami juos su natūraliu akustiniu gasu, mylimam ir rafinuotą skonį turinčiam Piano.lt salės žiūrovui muzikai dovanos savas kompozicijas - dainas - nuotaikas bei gi iš savos varpinės skambins kai kurias jums jau gerai pažįstamas melodijas, kurias jūs, atpažinę, vargu ar susilaikysite neuždainavę kartu.

 

Soul Moustache. Tiems, kam jau želia ūsai.


Suaugusiam:34 - 54 Lt

Trakų g. 9 / Kėdainių g. 1 (įėjimas iš Kėdainių g.)
www.piano.lt


2012-12-27   Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmė

Dailininkės Domicelės Tarabildienės gimimo šimtmečio parodoje apžvelgiama jos kūrybos raida: nuo studijų metų skulptūrų, ankstyvųjų apipavidalintų knygelių iki paskutiniosios Norberto Vėliaus sudarytos lietuvių etiologinių sakmių knygos „Kaip atsirado Žemė“ (1985). Lankytojams pristatoma per 120 kūrinių.

 

Pasak parodos kuratorės Reginos Urbonienės, „gausi ir daugiabriaunė Domicelės Tarabildienės kūryba apima įvairias dailės sritis: estampą, knygų iliustraciją ir taikomąją grafiką, tapybą, skulptūrą ir fotografiją. Visur akivaizdus kūrėjos sugebėjimas apie svarbiausius bendražmogiškus dalykus kalbėti savita, atpažįstama plastine kalba. Dailininkės gyvenimo ir kūrybos laikas prabėgo komplikuotos epochos įvykių verpete, bet, nepaisydama sunkumų, ji išsaugojo gebėjimą dalytis, džiaugtis, puoselėti gėrį ir grožį.“

 

Domicelė Tarabildaitė-Tarabildienė gimė 1912 m. gegužės 9 d. Andrioniškyje, Vilkmergės apskrityje, netoli Anykščių. Devynių vaikų šeimoje Domicelė buvo jauniausia. Nuo vaikystės mėgo piešti, lipdė iš molio, drožinėjo. 1929–1935 m. ji mokėsi Kauno meno mokykloje, skulptūros studijoje pas Juozą Zikarą, baigė ją su rekomendacija tęsti studijas užsienyje. 1937 m. Pasaulinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje ji laimėjo aukso medalį už knygų iliustracijas, o už etnografines lėles – Garbės premiją. 1937–1939 m. D. Tarabildienė gilino skulptūros žinias Paryžiaus Valstybinėje aukštojoje dekoratyvinio meno mokykloje (École Nationale Supérieure des Arts Décoratifs) pas Ogiusto Rodeno mokinį profesorių Polį Niklosą. 1938 m. I tarptautinėje dailiųjų amatų parodoje Berlyne už etnografines lėles ji apdovanota medaliu „Fūr Jiervorragende Leistungen“ (Už išskirtinius pasiekimus), 1940 m. už iliustracijas knygai „Šimtas liaudies baladžių“ jai paskirta Valstybinė premija. Dailininkės nuopelnai pripažinti ir įvertinti daugeliu apdovanojimų. 1962 m. jai suteiktas Lietuvos nusipelniusios meno veikėjos vardas, 1972 m. – Lietuvos valstybinė premija, 1974 m. – Lietuvos liaudies dailininkės vardas. Domicelė Tarabildienė mirė 1985 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

 

Parodos kuratorės mintim, „Domicelės Tarabildienės meninės raiškos ir priemonių spektras buvo platus, bet didžiausio pripažinimo ji sulaukė grafikoje. Puoselėdama liaudiškos meninės kūrybos tradicijas, dailininkė subtiliai įkūnijo lietuviškos pasaulėjautos dvasią, suteikė jai modernią formą. Dar gyvai esant, menininkei prigijo lietuvių grafikos klasikės vardas. Lietuvišką knygą vaikams D. Tarabildienė praturtino savita plastine išraiška, harmoningai derindama auklėjamąjį, pažintinį ir estetinį pradą. Dailininkės iliustracijų sėkmė yra piešinio paprastumas, aiškumas, kuris atitinka vaiko mąstyseną ir jo pažintinius poreikius. D. Tarabildienės estampus vienija emocingumas ir kūrybiškas liaudies grafikos interpretavimas. Jie pasižymi dekoratyvumu ir konstruktyvia, logiška kompozicija, sujungiančia meistrišką piešinį bei laisvą, nepriekaištingą raižyseną. Didelis menininkės pomėgis buvo ir tapyba. D. Tarabildienė tapė visą gyvenimą, iki pat paskutiniųjų gyvenimo dienų. Kartais, prisiminusi skulptorės įgūdžius, ji pati drožinėjo reljefinius rėmus savo tapybos darbams. Tarp išlikusių menininkės kūrinių daugiausia portretų, peizažų ir natiurmortų. Jiems būdingas sodrus, emocingas, ryškių spalvų koloritas, vitališkumas.“

 

Daugiau informacijos: www.ldm.lt


Suaugusiam:6 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Didžioji g. 4
Tel.: +370 5 212 0841, +370 5 212 4258
www.ldm.lt


2012-12-27   Mainai

Šv. Jono gatvės galerijoje 2012 m. gruodžio 21 d. atidaroma paskutinė paroda iš ciklo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skulptorių mažosios plastikos apžvalginės parodos – „MAINAI“. Skulptūros parodų ciklo tikslas supažindinti menininkus ir ypač visuomenę su Lietuvos skulptūros procesais, jos dabartimi, pasidalinti įžvalgomis. Surinkti nacionalinę šiuolaikinės smulkiosios plastikos kolekciją, galinčią atstovauti užsienyje.

 

Šv. Jono gatvės galerijoje turėsime galimybę apžvelgti Klaipėdos ir Vilniaus skulptorių kūrybą.

 

Klaipėdiečių kolekcijos kuratorius – skulptorius Saulius Bertulis taip pristato parodą:

Parodoje dalyvauja 18 dailininkų, eksponuojama per 40 kūrinių. Mažosios skulptūrinės plastikos formos, išpildytos skirtingose medžiagose, panaudojant įvairias technines atlikimo galimybes, įgijo netikėtumo ir patrauklumo įvaizdį. Parodos eksponatai – tai dalelė skirtingo autoriaus minties išraiškos išieškotas tūris, stilistika ir estetinis turinio krūvis, atspindintys kūrybinių sumanymų prasmę ar autentiškumo žavesį.

 

Parodoje savo išradingais darbais džiugina jauni dailininkai, teikiantis daug vilčių šiai dailės sričiai toliau klestėti ir tobulėti. Tai labai svarbus šio projekto – parodos indėlis į mažosios plastikos plėtotę ir skaidrą Lietuvoje ir už jos ribų.

 

Dėl erdvių stokos pristatysime tik dalį Vilniaus skulptorių mažosios plastikos darbų kolekcijos sugrįžusios iš Klaipėdos Herkaus galerijos. Ši ekspozicija nusileidžia į Galerijos rūsius. Vilniaus mažųjų formų kolekciją suformavo Rytas Jonas Belevičius.

 


Lankymas nemokamas

Šv. Jono g. 11
Tel. +370 5 212 4154
www.ldsajunga.lt


2012-12-27   AVaspo no. 5

Gruodžio 27 dieną poeziją, muziką ir vizualizacijas apjungianti grupė AVaspo kviečia į savo 5-ąjį gimtadienį Vilniaus klube SOHO. Trečiąjį savo albumą žiemą išleidžianti AVaspo neprisiriša prie vieno muzikinio stiliaus ir dažnai laviruoja tarp electronic, experimental – acoustic, triphop, psycountry, kosmoso roko ir t.t.

 

AVaspo - Electrified

http://www.youtube.com/watch?v=XC9XFmVxNn4

Lietuviškos muzikos kontekste dažnai įvardijama kaip gyvatė, kuri keičia odą. Šis apibūdinimas grupei prigijo neatsitiktinai – visų pirma, grupės pavadinime užkoduota poezijos gyvatė (AudioVisual Asp of Poetry), antra - AVaspo it kūrybinė laboratorija nesiliauja produkuoti vis naujų idėjų, kasmet vis stebina naujais eksperimentais ir netikėtais pokyčiais.

 

Flesh Flash

http://www.youtube.com/watch?v=_RsdsWFhgjU

5-ojo gimtadienio šventės metu scenoje taip pat išvysite ir DJ Maida Bazaar bei šviežiomis mintimis atsiduodantis duetą Flesh Flash. Be savaiminės kasdienybės grimasų Flesh Flash link kūrybos stumia Doom Jazz, Apocalypse Rock, Witch House žanrų muziką kuriantys atlikėjai Heroin In Your Veins, Bohren & der Club of Gore, A. Badalamenti, The Soft Moon, oOoOo, The Kilimanjaro Darkjazz Ensemble.


Suaugusiam:15 Lt
Studentui: 10 Lt
Švitrigailos g. 7/16
www.sohoclub.lt


2012-12-27   Rafal Piesliak. Žmogus, kuris nematė horizonto

Rafal Piesliak jaunosios kartos meninikas, apsigynęs bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Parodinę veiklą pradėjęs dar 2003 metais, jis ligi šiol ją sėkmingai tęsia dalyvaudamas bei rengdamas parodas tiek Lietuvoje tiek ir užsienyje. Autoriaus interesų lauke vieną pirmųjų pozicijų užima erdvė, jos atskleidimas, todėl Rafal Piesliak yra pastatęs ne vieną scenografiją spektakliams. Autorius neapsiriboja tradicinėmis skulptūros plastikos išraiškomis, o darbo medžiaga dažnai tampa šviesa ar pati parodinė erdvė.

 

Rafal Piesliak – jaunosios skulptorių konceptualistų kartos atstovas. Pastaraisiais metais savo darbais tyrinėja žmogaus savijautos ir emocijų ryšį su jį supančia aplinka. Šiuo atveju – galerijos erdve. Atėjęs į erdvę autorius kiek įmanoma keičia, iš naujo performuoja erdvės formos ir substancijos būvį. Autorius teigia, kad jo darbuose patys objektai savaime neturi paskirų reikšmių, tuo tarpu jų visuma tarnauja kaip instrumentai parodos lankytojo naujos patirties formavimui. Rodos, jokių loginių ryšių tarp savęs neturintys objektai veikia nepaprastai prasmingai, o atsiribojus nuo parodoje aplankiusios naujų jausmų patirties galima įžvelgti ir objektus siejančius saitus.

 

Paroda „Žmogus, kuris nematė horizonto“ Rafal Piesliak nesiekia vieningumo ir pilnumo įspūdžio, jo pagrindinis siekis – sutraukyti gražiai sugulusias parodos lankytojo jausmus ir emocijas bei priversti juos šokti meno erdvėje iki tol nežinomais būdais. Savo darbais autorius stengiasi išjudinti įprastą meno suvokėjui kūrinio pažinimo kelią. Tai paroda, kurioje užsimezga ypatingas ryšys tarp meno kūrinio ir jo suvokėjo. Vykstantis manipuliacinis aktas kuria naują kūrinį – emocijų grandinę. Autorius savo kūriniais stengiasi išvesti žmogų iš komforto zonos, tam yra naudojamas savo kurtas apšvietimas, veidrodžiai, maži, vizualiai apgaulingi objektai. Sutraukyti kognityvaus suvokimo ryšiai tarnauja parodos tikslui – atskleidimui pavadinime slypinčio nevilties jausmo.

 

Parodos pavadinimas „Žmogus, kuris nematė horizonto“ – gana aiški sugestija į kažką nepatirtą, o tuo pačiu kvietimas „susipažinti“ su negalima paskutine žvilgsnio aprėpties instancija – horizontu.


Lankymas nemokamas

Aušros vartų g. 17
Tel. +370 5 212 5791
www.av17gallery.com


2012-12-27   RusRock.Lt

Rusrock.lt - tai grupė profesionalių muzikantų, bendraminčių. Kaip byloja pats pavadinimas, repertuarą sudaro rusiško roko hitai, atliekami gyvai (КИНО, ДДТ, БИ-2, МАШИНА ВРЕМЕНИ, СПЛИН, ЧИЖ & Co, ЧАЙФ). Dainų atlikimo kokybė prilygsta originaliam atlikimui ir išsaugo jo autentiškumą, todėl rusiško roko gerbėjai tikrai neliks neabejingi šiam projektui.


Anatolij Kapustin (vokalas, gitara);
Arūnas Sabukas (solinė gitara);
Boris Iskakov (bosinė gitara, vokalas);
Marius Kunca (mušamieji)


Suaugusiam:10 Lt

Šv. Mikalojaus g. 15
www.allinn.lt


2012-12-27   K. Dereškevičiaus tapybos 1968-1987 m. paroda „Sutikta moteris“

Kostas Dereškevičius XX a. 7 – ajame ir 8 – ajame dešimtmetyje kartu su bičiuliais iš „Ketveriukės“ grupės Algimantu Kuru, Arvydu Šalteniu ir Algimantu Švėgžda ideologinių suvaržymų sąlygomis pirmieji pradėjo vaizduoti nepagražintus to meto žmones, besikeičiančią aplinką ir naujus banalius, net brutalius jos ženklus.

 

Viena svarbiausių temų Dereškevičiui šiuo periodu tapo moterų atvaizdai. Per juos menininkas atsiskleidžia ir kaip skeptiškas sovietmečio realybės stebėtojas ir kaip ARS tradicijos su pop menu įtaką patyręs menininkas.

 

Dereškevičius tapo ne portretus, bet atsitiktinai mieste, kurorte, laukuose ar kelyje sutiktas moteris. Mažesnė, bet glaudžiai su šia tema susijusi jo kūrybos dalis – moterų aktai. Įdomūs ir paveikslai metonimijomis per daiktus perteikiantys moters metaforą.

 

Į moteris Dereškevičius žvelgia su linksmu humoru, kuris įgauna net grotesko, kai siekiama atskleisti jų „troškimų“ disonansą su sovietmečio socialine tikrove. Bet tapytojo žvilgsnis gali būti ir susižavėjęs, erotiškas.

 

Parodoje rodomi darbai iš Vilniaus dailės Akademijos muziejaus ir Modernaus meno centro rinkinių, kaip ir iš privačių kolekcijų.

 

Paroda skirta Kosto Dereškevičiaus 75 metų jubiliejui.


Lankymas nemokamas

Maironio g. 3
www.titanikas.com


2012-12-27   Lietuviško roko diskoteka

Visus atėjusius džiugins nuostabi DJ robotų komanda „Jonson & Jonson“, kurie specialiai Jums ruošia ypatingą programą su daug gerai žinomų lietuviškai dainuojančių lietuviškų grupių.




Šv. Kazimiero g. 3
Tel. +370 5 2121268
www.artistai.lt


2012-12-27   Naujausia lietuvių dokumentika. Liza, namo!

Režisierius Oksana Buraja

Žanras dokumentika

Filmo kilmės šalis Lietuva, Estija

Filmo sukūrimo metai 2012

Filmo trukmė 27 min.

Filmo kalba orig.

 

Vaiko siela nenori taikstytis su supančia aplinka. Filmo kūrėjai mėgino užfiksuoti vaiko ir suaugusiųjų pasaulių atotrūkį mažos mergaitės Lizos šeimoje. Pavyko užfiksuoti dalį nuolatinių konfliktų, kylančių dėl Lizos pabėgimų iš namų. Kodėl tu nuolat pabėgi? Ko tau trūksta? – šiuos klausimus mergaitė girdi nepaliaujamai. Bet kaip paaiškinti tai, kas aišku tik jos sielai – neapsakomai trapiai vaikiško pasaulio būtyje? Pasaulyje, supamame grubios ir brutalios realybės... Kiek ilgai dar vaikas pajėgs priešintis aplinkai ir išsaugoti savo svajonę? (N-13)

 

Daugiau informacijos: www.skalvija.lt


Suaugusiam:12 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):8 Lt
A. Goštauto g. 2/15
Tel. +370 5 261 0505
www.skalvija.lt


2012-12-27   Mano erdvė

Editos Tirkšliūnės tapybos paroda.
Maloniai visus kviečiame apsilankyti!


Lankymas nemokamas

Šv. Ignoto g. 4/3
Tel.: +370 5 212 1087, +370 657 56270
www.laboheme.lt


2012-12-27   Kalėdos Chodkevičių rūmuose

Ne visada gražiausia dovana, kurią norėtumėte įteikti artimiesiems, telpa dovanų dėžutėje. Ar galima perrišti kaspinu jausmus ir taurius išgyvenimus? Padovanokite bilietus į gruodžio 26 – 30 dienomis Vilniuje vyksiantį festivalį „Kalėdos Chodkevičių rūmuose“. Penkis vakarus iš eilės, aristokratiškoje aplinkoje, jūsų širdis jaudins vieni žymiausių Lietuvos klasikinės muzikos atlikėjų.

  

Programa:

 

Gruodžio 26 d., 17:00 val.

SPEKTAKLIS „SUDEGINTI NEGALIMA PASIGAILĖTI. JOANOS ARKIETĖS MANIFESTAS“

Muzikinė improvizacija G.B.Shav pjesės „Šventoji Joana“ ir G.Verdi operos „Žana d`Ark“ motyvais

EGLĖ TULEVIČIŪTĖ (AKTORĖ), NATALIJA KATILIENĖ (VOKALAS), EGLĖ PERKUMAITĖ (FORTEPIJONAS), LAIMA ŠULSKUTĖ (FLEITA), VITA ŠIUGŽDINIENĖ (VIOLONČELĖ)

 

Bilieto kaina: 43 Lt

 

Gruodžio 27 d., 18:30 val.

PROJEKTAS „JŪRA MIŠKE“

Polistilistinė kompozicija M.K.Čiurlionio kūrinių pagrindu

PETRAS GENIUŠAS (FORTEPIJONAS)

LIUDAS MOCKŪNAS (SAKSOFONAS)

 

Bilieto kaina: 53 Lt

 

Gruodžio 28 d., 18:30 val.

SMUIKO IR FORTEPIJONO DUETAS

DAINIUS PUODŽIUKAS (SMUIKAS)

AIDAS PUODŽIUKAS (FORTEPIJONAS)

 

Bilieto kaina: 43 Lt

 

Gruodžio 29 d., 18:30 val.

FORTEPIJONINIS TRIO „KASKADOS“

ALBINA ŠIKŠNIŪTĖ (FORTEPIJONAS)

RUSNĖ MATAITYTĖ (SMUIKAS)

EDMUNDAS KULIKAUSKAS (VIOLONČELĖ)

 

Bilieto kaina: 43 Lt

 

Gruodžio 30 d., 18:30 val.

„MUZIKOS HORIZANTAI“

Koncertuoja jaunieji Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos talentai

PAULINA JANKOVSKYTĖ, KAMILĖ ZAVECKAITĖ, LINA BALČIŪNAITĖ, DOMANTAS KARALIUS, KONRAD LEVICKI, GRETA PETKEVIČIŪTĖ, AUGUSTAS GOCENTAS

 

Bilieto kaina: 33 Lt

 

Daugiau informacijos: www.amc.lt


Suaugusiam:43 - 53 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):20% nuolaida
Didžioji g. 4
Tel.: +370 5 212 0841, +370 5 212 4258
www.ldm.lt


2012-12-27   Mėnulio slėnis

Šių metų rugsėjo mėnesį „Menų tilto“ organizuotas tapybos pleneras priartino prie Lietuvos Sardinijos žemę. Prieš du metus Provanse vykęs pirmasis pleneras nuvedė lietuvius į pietų Prancūziją, nes buvo skirtas prancūziškos meno mokyklos tradicijų atgaivai. Tuomet jo dalyvei Laimai Drazdauskaitei kilo idėja aplankyti su molbertais mums mažai pažįstamą egzotišką kraštą, turintį senas gilias europinės kultūros tradicijos šaknis. Edvido Žuko organizacinių sugebėjimų dėka ir jo partnerių pastangomis 2012 metų rugsėjo mėnesį septyni lietuvių tapytojai (Rimas Bičiūnas, Mindaugas Skudutis, Jonas Daniliauskas, Bronius Gražys, Danutė Gražienė, Monika Furmanavičiūtė ir Paulius Juška) nusileido lėktuvu subtropiniais krūmais apaugusioje Sardinijos žemėje, kur klesti laukinė gamta, kur gyvena nepaprastai daug ilgaamžių žmonių, kur išpuoselėta nemažai agrarinio turizmo vietų. Salos krantus iš visų pusių skalauja Viduržemio jūra, vakarų pusėje – smėlingus ir nuolaidžius, su nuostabiais smėlio ir marmuro pliažais, nepaprastai skaidriu žydru jūros vandeniu, o rytuose ir šiaurėje – stačius, akmenuotus, su skardžiais bei granito kalnais.

 

Sardinija – tai sala, kuri beveik du kartus didesnė už Lietuvą, o turi perpus mažiau gyventojų. Jie atkaklūs ir išdidūs, dideli savo krašto patriotai. Jie išdidžiai taria: „mes – sardai“. Tai labai senas kultūros tradicijas turinti šalis. Jos pilys – taip vadinami „nuragai“ iš akmenų, kurių suskaičiuojama apie aštuonis tūkstančius, siekia daug gilesnę praeitį negu mūsų statiniai. Archeologų nuomone, jie mena senovinę civilizaciją, siekiančią virš 20 000 metų. O jų statyba pasiekė apogėjų 1000 m. prieš Kristų. Nuragai – tai gynybiniai įtvirtinimai – 10-20 metrų aukščio apskriti bokštai iš stambių grubiai aptašytų kalnų riedulių, sukloti be rišamosios medžiagos. Aplink juos buvo išsidėstę gyvenvietės, sudarytos iš apskrito plano 5-6 m. diametro namų (Viena jų – Barumini įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą). Juos paliko įsibrovėliai iš Rytų. Iki mūsų eros čia užkariautojais pabuvojo etruskai, finikiečiai, kartageniečiai, romėnai. Penktame amžiuje sala buvo sugrąžinta Bizantijai. Plito krikščionybė, 4 - 6 a. jau buvo statomos pirmosios ankstyvojo bizantinio stiliaus krikščioniškos bažnyčios, kurias mūsų tapytojams teko pamatyti Sinis pusiasalyje: San Giovani di Sinis bažnyčia, kur jie netoliese gyveno, Palmas Arborea miestelio Gustu ir Gustine bažnyčia ir kelias bažnyčias Porto Torres mieste-tvirtovėje. Tai buvo unikalūs meniniai įspūdžiai! O prie gamtos stebuklų reiktų priskirti Mėnulio slėnį (Valle della Luna), kur galima patirti didžiulę ramybę ir pamiršti šiuolaikinę civilizaciją. Įspūdingi tarp granito kalnų susiformavę slėniai, atsiveriantys į jūrą, o patys kalnai ir didžiulių akmenų rieduliai – tai vėjo ir vandens suformuotos asociatyvių formų skulptūros.

 

Ieškodami motyvų, dailininkai aplankė įvairias egzotiško Sardinijos kraštovaizdžio vietas ir kultūros centrus – archaika dvelkiančius senovinius miestus, rūsčias pirmąsias krikščioniškas bažnyčias, turėjo galimybę stebėti jų tvirtovinius senamiesčius ir šiuolaikinio gyvenimo kontrastus (itin įspūdingi Cagliari įtvirtinimai ant aukšto stataus kalno). Ir vis tik jiems labiausiai imponavo neįprasta Sardinijos gamta. Daugiausia miestų įspūdžių savo kūriniuose išreiškė Rimas Bičiūnas, Bronius Gražys ir Danutė Gražienė.

 

Daugiau informacijos: www.arkagalerija.lt


Lankymas nemokamas

Aušros Vartų g. 7
Tel. +370 5 212 1319
www.arkagalerija.lt


2012-12-27   Retrospektyvinė Ričardo Vaino paroda

Ričardas Vainas gimė Panevėžyje. Mokėsi dailės mokykloje, vėliau studijavo Vilniaus universitete (baigė 1977 m.). Nuo 1978 m. dirbo Marijampolės municipaliniame dramos teatre dailininku ir aktoriumi. 2005 metais Vilniaus dailės akademijoje įgijo dailės mokytojo specialybę ir iki šiol dėsto dailę Marijampolėje.

 

Parodose dalyvauja nuo 1980 metų. Nuo to laiko yra surengęs 10 personalinių parodų įvairiose Lietuvos galerijose Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Marijampolėje bei Lambs Borne (Vokietija). Taip pat dayvavo grupinėse parodose Hiutenfelde ir Bergish Gladbache (Vokietija), Kokkoloje (Suomija) ir Valencijoje (Ispanija).

 

Dauguma eksponuojamų darbų bus didelės ir mažesnės spalvotos skulptūros iš medžio – medžiagos, kurią Ričardas Vainas puikiai jaučia ir valdo. Kitą dalį ekspozicijos sudarys tapybos darbai.


Lankymas nemokamas

Pilies g. 40
Tel. +370 5 261 0771


2012-12-27   Vytautas Žirgulis. Nebūtos istorijos

Parodos „Nebūtos istorijos“ (ar išgalvotos) pavadinimas kilo savo darbuose naudojant įvairius siužetus. Tai nėra tikras literatūriškumas ar logiškas vienos ar kitos istorijos pasakojimas. Paveikslų siužetas yra reikalingas mintims išsakyti. Gretinant įvairius daiktus, žmones ir kt., supinama tam tikra istorija. Ir nebūtinai ji turi būti labai tikroviška, racionali ar logiška. Kodėl nebūtos istorijos? Tai gal tik man jų nebuvo, o kaimynui jos žinomos ir pergyventos. Todėl manau, kad nutapius jas pats tampu jų liudininku. Tikiu, kad žiūrintys mano paveikslus taip pat bus įsipainioję į kai kurias istorijas, atras čia pažįstamų situacijų ir gal savaip jas interpretuos.


Lankymas nemokamas

Aušros Vartų g. 7
Tel. +370 5 212 1319
www.arkagalerija.lt


2012-12-27   NUO dėmės

Žodis „DĖMĖS“ turi didelį emocinį krūvį. Yra keletas dėmių aspektų: pirma – dvasinės dėmės, antra – politinės, trečia – materialinės. Kiekvienas aspektas turi savo terpę, sluoksnį, tad yra daugiakultūrinis reiškinys, tiek mūsų, tiek ir kitų tautų etnose. Dėmės – pastovus meno palydovas, o menininkai – didžiausi „melagiai“, melą sugeba žiūrovui įteigti kaip gryniausią tiesą. Kas sugebėtų tai paneigti? Manau, kad jei sugeba įtikinti žiūrovą, turi tam tikrą galią.

 

Turiu pasidžiaugti lietuvių kalbos daugiaprasmybėmis, vieno ar kito žodžio laisvu traktavimu. Menininkui, jo kūriniams suteikiamas papildomos improvizacijos galimybės. Kas geba tuo pasinaudoti, tas sukelia žiūrovui papildomų emocijų, duoda peno įvairesnei minčių interpretacijai stebint vieną ar kitą kūrinį.

 

Dailininkas Artūras Rimkevičius


Lankymas nemokamas

Stiklių g. 6 - 8
Tel. +370 5 212 1202
www.stainedglass.lt


2012-12-27   Gražiai gyventi neuždrausi

Auksakalių gildijos galerija „Meno niša” tęsia parodų ciklą , skirtą veiklos 10 – mečiui.

 

2012 m. gruodžio 10 d. galerija atidaro paskutinę šių metų parodą – GRAŽIAI GYVENTI NEUŽDRAUSI. Šis posakis jau seniai tapo galerijos vizitine kortele, o dabar virto ir parodos pavadinimu. Tarptautinė konkursinė metalo meno ir juvelyrikos paroda GRAŽIAI GYVENTI NEUŽDRAUSI pristato 35 – ių lietuvių ir užsienio autorių darbus, kuriuos galima suskirstyti į tris temas: „Magiškas akmuo“, „1 gr. Aukso“, „Unisex“.

 

Visos šios temos per dešimtį metų buvo atskiromis galerijos „Meno niša“ parodomis Lietuvoje ir užsienyje, o dabar pasikartoja ir susijungia į vieną visumą. Nuo 2004 m. galerija įgyvendina po užsienį keliaujantį projektą „Juvelyrika lagamine“. Nuo 2010 metų projektas įgavo naują turinį ir pavadinimą „Šiuolaikinis menas lagamine“. Šis projektas tai mobili transformuojama paroda, pristatanti šiuolaikinę konceptualios juvelyrikos kolekciją, kurioje brandžiausi Lietuvos juvelyrų darbai, fotografija, grafika, taip pat video menas, kitos vaizdo ir garso laikmenos. Paskutinėje metų parodoje GRAŽIAI GYVENTI NEUŽDRAUSI dalyvauja projekto autoriai, kurie pristato naujausius kūrinius, sukurtus pagal tris temas.

 

Trisdešimt penki menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Airijos pristato daugiau nei 100 kūrinių, kuriuose asociatyviai, konceptualiai, poetiškai ir išradingai įvairiais būdais atskleidžiamos temos: 1 gr. Aukso, Unisex, Magiškas akmuo.

 

Parodoje dalyvauja garsiausi Lietuvos juvelyrai Solveiga ir Alfredas Krivičiai, Vita Pukštaitė, Marytė Dominaitė Gurevičienė, Saulius Vaitiekūnas, Šarūnė Vaitkutė ir Dainius Narkus, Vaida Druskytė, Algirdas Mikutis, Eglė Čejauskaitė – Gintalė, Ugnė Blažytė ir Danas Tamašauskas – ir jaunos autorės Eglė Vengalytė, Kotryna Vaitekūnaitė, Aistė Navasaitienė. Atskeisti tris temas taip pat susiviliojo užsienio menininkai: Patricia Gurgel Sergrillo (Airija), Adolfas Šaulys (Estija), Ginta Zabarauska (Latvija).

 

Parodos atidarymo metu bus apdovanoti geriausi menininkų kūriniai. Menininkų darbus vertins komisija: pirmininkė menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė, dailėtyrininkė dr. Pillė Veljataga, menotyrininkė Sonata Baliuckaitė, juvelyras Sigitas Virpilaitis, galerininkė Diana Stomienė.

 

GRAŽIAI GYVENTI NEUŽDRAUSI – konkursas, atskleidžiantis metalo meno ir juvelyrikos panoramą, pristatantis naujus pripažintų autorių kūrinius ir suteikiantis progą susipažinti su naujais vardais.


Lankymas nemokamas

J. Basanavičiaus g. 1
Tel. +370 5 231 3811
www.menonisa.lt


2012-12-27   Kalėdinė mugė „Oze“

Dar neišrinkote dovanos draugams bei artimiesiems? Kviečiame apsilankyti OZE, kur kiekvieną dieną, iki pat sausio 6 dienos, vyksta kalėdinė mugė!

 

Čia rasite platų originaliausių kalėdinių dovanų pasirinkimą: įvairių suvenyrų, rankų darbo papuošalų, medaus ar skrudintų migdolų, kurie tikrai nudžiugins jūsų artimąjį.

 

Mūgė įsikūrusi I-ajame OZO aukšte (šalia įjėjimo iš SIEMENS ARENOS pusės).

 

Daugiau informacijos: www.ozas.lt


Renginys nemokamas

Ozo g. 18
www.ozas.lt


2012-12-27   Kalėdinis Jurgos koncertas

Gyvai:
Jurga Šeduikytė
http://www.facebook.com/pages/Jurga-Šeduikytė/23115136433
https://www.youtube.com/watch?v=VynheEdHe0w
https://www.youtube.com/watch?v=hxlWqGK-B1w

Dj's:
Tomas BOO (boogaloo)
Swix (mesko paslauga)


Suaugusiam:20 Lt

Gedimino pr. 9


2012-12-27   Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda

Tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus kūryba susijusi su šimtmečiais puoselėta medžio drožybos tradicija, praturtinta liaudies skulptoriaus vaizduote ir stiliumi. Nepaprastą autoriaus meistrystę liudija išskirtinis kūrybos bruožas – daugiaplanės iš vientiso medžio masyvo išdrožtos skulptūros. Ant skulptūrų išraižyti tekstai perteikia ilgai brandintas autoriaus mintis. Nusipieštas eskizas padeda susidaryti vaizdą, kaip medyje turėtų išsidėstyti figūros, koks turėtų būti jų stilius ir formos, kaip pagauti kiekvienos detalės judesį ir trumpam akimirksniui jį sustabdyti tam, kad skulptūra atrodytų tarsi gyva, judanti.

 

Rimantas Zinkevičius gimė 1956 metais Ukmergėje. Vaikystę leido pas senelį eigulį močiutės mezginiais ir audiniais išpuoštoje aplinkoje. Tėvas buvo nagingas konstruktorius, susimeistraujantis visus ūkyje reikalingus rakandus. Ir Rimantas nuo pat mažens buvo kūrybingas – nutvėręs kokią medžio šaką droždavo, radęs paupyje molio lipdydavo visokiausias figūrėles. Pastebėję menišką vaiko prigimtį tėvai išvežė jį mokytis į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklą Vilniuje. Buvo apsisprendęs tapti keramiku, tačiau po nesėkmingo bandymo įstoti į keramikos specialybę Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume pasirinko medžio drožybą. 1974 metais baigęs technikumą tapo meninio medžio apdirbimo specialistu. Nuo 1975 metų dalyvauja parodose. 1978 metais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Nuo 1981 metų vadovauja Ukmergės rajono tautodailininkų draugijai, dalyvauja tarptautinėse ir respublikinėse medžio drožėjų stovyklose, seminaruose, savo kūrinius eksponuoja respublikinėse tautodailės parodose, surengė ne vieną autorinę parodą. Yra pelnęs daugybę apdovanojimų – po keletą kartų tapęs respublikinio konkurso „Aukso vainikas“ ir respublikinės prakartėlių parodos laureatu, 2009 metais – respublikinės konkursinės Šv. Jurgio parodos laureatu ir Lietuvos šviesuoliu, 2010 metais respublikinėje medžio drožėjų darbų konkursinėje parodoje laimėjo Liongino Šepkos premiją. Jo skulptūros išsibarsčiusios po visą Lietuvą (Vilkaviškyje, Pasvalyje, Kupiškyje, Juodkrantėje, Birštone, Utenoje, Rokiškyje), jų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai.

 

Tęsdamas dievadirbių tradicijas tradicinės liaudies skulptūros siužetais kuria kryžius, stogastulpius, skulptūras (Rūpintojėlis, Prakartėlė, Angelas Sargas, Šv. Jurgis, Šv. Florijonas), kaupia įdomią angelų kolekciją iš įvairiose pasaulio šalyse augančių medžių medienos. Kartais liaudiškos skulptūros siužetais atskleidžia ir nūdienos aktualijas, – taip tradicinės liaudies skulptūros siužetui suteikdamas naują turinį sukūrė skulptūrą TSRS žlugimas pagal šv. Jurgį. Taip pat drožia nekasdieniškas, paslaptingas, fantazijų pilnas scenas ir medyje atgijusius folkloro, mitologijos, pasakų veikėjus (Eglė žalčių karalienė, Senis ir pupa, Paukščių medis). Imasi ir sudėtingesnių Lietuvos istorijos temų – Lietuvos vardo tūkstantmečiui skyrė skulptūrų ciklą „Lietuvos didžiavyriai“ (Vytautas – didysis Lietuvos kunigaikštis, Kristijonas Donelaitis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Lionginas Šepka).

 

Daugiau informacijos: www.lnm.lt


Suaugusiam:5 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):2 Lt
Arsenalo g. 1
Tel. +370 5 262 9426
www.lnm.lt


2012-12-27   Secesijos mada

Aleksandras Vasiljevas – plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų projektų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų, – gimė 1958 m. Maskvoje. Būdamas dvidešimt ketverių, emigravo į Paryžių.

 

Parodas lankantys lietuviai jį pažino 2009-ųjų rudenį, kai Vilniuje, Radvilų rūmuose, kartu su Lietuvos dailės muziejumi surengė lankytojams labai patikusią parodą „Karalienės Viktorijos laikų mada“. 2011 m. Aleksandras Vasiljevas atvėrė duris į labai įdomų dviejų dešimtmečių mados istorijos laikotarpį – išradingą, kūrybingą meno stilių art deco. Tų pačių metų rudenį pristatė dar vieną išskirtinę, nemenko lankytojų dėmesio sulaukusią parodą „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada“. Šį rudenį žymusis menininkas atidaro parodą „SECESIJOS MADA“, kurioje eksponuoja per šimtą unikalių secesijos stiliaus suknelių, daugybę aksesuarų, fotografijų, tapybos darbų, baldų, derančių prie elegantiškojo laikotarpio aprangos.

 

Pasak Aleksandro Vasiljevo, „į palyginti ramų, be karų, revoliucijų, karinių perversmų metą, vadinamą gražiąja epocha – la belle époque (1890–1914), įsiterpė art nouveau – stilius, lengvai ir žaismingai atsiskleidęs 1900-aisiais Paryžiaus pasaulinėje parodoje, nors jo vilnijimas buvo juntamas jau XIX a. paskutinį dešimtmetį. Naujasis menas augo stilizuodamas gyvosios gamtos (ypač vandens augmenijos, jūrų gyvūnijos) formas, žaisdamas motyvų įvairove, ornamento asimetrija, o to meto menininkai įkvėpimo sėmėsi mistinėse viduramžių vizijose, simbolizmo literatūroje, Rytų kraštų mene, tautiniuose šaltiniuose.

 

Art nouveau gyvavo neilgai, bet sklido po Europą greitu tempu. Pasiekė Ameriką, net Japoniją. Ir kiekvienoje šalyje buvo truputį kitoks. Vadino jį irgi įvairiai – vokiečiai, latviai – jugendu (vok. Jugendstil – jaunystės stilius); rusai – modernu, pasiskolinę prancūzišką žodį moderne, reiškiantį naujumą, šiuolaikiškumą; austrai, lenkai, lietuviai – secesija (vok. Sezession – atsiskyrimas). Būtent to – atsiskyrimo, atsiribojimo nuo stilių eklektikos, istorizmo postulatų, sustabarėjusių akademizmo formų – ir siekė vos į XX šimtmetį įžengusi nauja menininkų karta.

 

XIX a. pabaigoje rūbų mada, pajutusi naujo meninio mąstymo gūsius, atidavė pirmenybę švelniems pasteliniams gamtos tonams – vandens, debesų, smėlio, jaunos žolės, nedrąsių pavasario gėlių. Padūmavęs tiulis, rūko spalvos muslinas, pieno putų baltumo nėriniai, neryškūs žiedai – visa tai turėjo supti liekną išlenktu į priekį stuomeniu moterį, kurti jos nepakartojamą įvaizdį. Bet moterų padėtis visuomenėje nekito – jos visiškai priklausė nuo vyro ir jo pajamų, neturėjo teisės dalyvauti rinkimuose, kreiptis į teismą dėl skyrybų, siekti aukštojo mokslo, įgyti profesiją. Visą laiką namuose skyrė šeimai, būstui, vaikams, savo išvaizdai. Susiveržusios korsetu, persirenginėdavo per dieną po kelis kartus, ir ši procedūra dėl daugybės sagų, kabliukų, raištelių, spaustukų buvo ganėtinai sudėtinga. Kova už moterų teises buvo glaudžiai susijusi su artėjančiais moteriško kostiumo pokyčiais.

 

XX a. pradžioje į mados verslą atėjo talentingas dizaineris Polis Puarė, 1903 m. jis pradėjo Paryžiuje savarankišką veiklą. Jam reikalaujant bei pritariant gydytojams, moterys palengva vadavosi iš korsetų. Puarė, susiaurinęs sukneles ir pakėlęs jų liemens liniją, pakeitė moterų drabužių siluetą. Mados pasaulyje tai prilygo tradicijų griūčiai. Pasikeitė ir mados spalvų paletė – tiesiog neįmanoma buvo atsispirti ugningoms Leono Baksto gastroliuojančio rusų baleto spektaklių kostiumų spalvoms. 1909 metų mada jau švytėjo kaip vaivorykštė. Žali, violetiniai, raudoni, oranžiniai, geltoni tonai ir pustoniai atliepė fovistų tapybą. To meto moterį kaip gyvą matome secesijos lyderių Alfonso Muchos plakatuose ir Gustavo Klimto portretuose.

 

Grakščių linijų, vešlios augmenijos, mistinių simbolių ir vizijų kupinas secesijos menas paskatino tobulinti linijinį piešinį, šriftus, pakeitė grafikos lakšto kompoziciją, knygų išvaizdą, plakato funkciją, efemeriška vaizdų elegancija, paslapčių kupinais peizažais secesija stipriai pakeitė tapybą, paįvairino net ir nuo elitinės mados nutolusių žmonių aprangą, tuo suteikdama jiems daug džiaugsmo.

 

„Titaniko“ žūtis nulėmė artėjančią la belle époque pabaigą. Pokariu įsitvirtino labiau geometriškas art deco stilius, taip pat žavus, bet visai kitaip.

 

Parodoje „Secesijos mada“ eksponuojama per šimtas unikalių secesijos stiliaus suknelių. Visos jos, sukurtos modeliuotojų, siuvėjų ir siuvinėtojų garsiuose Europos madų namuose – „Worth“, „Doucet“, „Paquin“, „Cheruit“, „Rouff“, „Poiret“, „Babani“, „Fortuny“ – šios dienos žmogui demonstruoja patvarius šimtmečio senumo audinius, nėrinius, drabužių kirpimą, siuvinėjimus, aplikacijas bei daugybę nuostabių moterų ir vyrų mados priedų – aksesuarų: batelių, rankinukų, skrybėlaičių, sagčių, smeigtukų, smeigių, pokylių užrašų knygelių, kvepalų flakonų, vėduoklių – ir daug kitų per šimtą metų užmirštų daikčiukų, gražinusių gyvenimą, džiuginusių akį bei liudijusių secesijos darytą įtaką visam jos meto daiktų pasauliui. Drabužių ir aksesuarų ekspoziciją papildo daug secesijos stiliaus madas iliustruojančių fotografijų, tapybos darbų, baldų, derančių prie elegantiškojo laikotarpio aprangos.“

 

Daugiau informacijos: www.ldm.lt


Suaugusiam:6 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Arsenalo g. 3A
Tel. +370 5 262 8080
www.ldm.lt


2012-12-27   Du mados šimtmečiai

Aleksandras Vasiljevas – plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų. Jis gimė 1958 m. Maskvoje. Būdamas dvidešimt ketverių, emigravo į Paryžių.

 

Šį kartą žymusis menininkas atveria duris į du šimtmečius apimantį mados istorijos laikotarpį nuo romantizmo iki art deco. Šioje parodoje pristatomi patys vertingiausi eksponatai iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Taikomosios dailės muziejuje atidaromoje parodoje eksponuojama per 60 suknelių, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių. Paroda yra ilgalaikė, bet, pasak A. Vasiljevo, ji nebus statiška ir iki šių metų pabaigos ji gerokai išsiplės: nuo Baroko laikotarpio iki pat XX a. pabaigos. Pasak menininko, „ši paroda – dar viena dovana moterims, kuri padės pajusti, kaip puošėsi moterys per du šimtmečius, kokie suvaržymai jas ribojo, kaip jie keitėsi, o kai kurie ir iš viso negrįžtamai išnyko“.

 

Parodoje pristatomi itin reti 1820–1940 m. moterų kostiumai ir daugybė moterims bei vyrams skirtų aksesuarų – vėduoklių, skėčių, skrybėlių, papuošalų, rankinių, liemenių, korsetų, lornetų ir dar daug kitų, dabar jau užmirštų, drabužių priedų. „Lankytojai parodoje galės apžiūrėti itin retus senovinius aksesuarus – keliaraiščius, šukas, pinigines, vakarinius rankinukus ir rankines, taip pat garsių mados namų, tokių kaip Paryžiuje 1857 m. įkurtų Woth, Doucet ir Paquin, aukštosios mados (Haute Couture) pavyzdžius,“ – pasakoja Aleksandras Vasiljevas. Lankytojus ypač turėtų sudominti XIX a. II pusės vakarinės suknelės, krinolinai iš taftos ir pasivaikščiojimams skirtos suknelės su turniūrais.

 

Daugiau informacijos: www.ldm.lt


Suaugusiam:6 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Arsenalo g. 3A
Tel. +370 5 262 8080
www.ldm.lt


2012-12-27   Tradicinių šokių vakaronė

Čia galėsite išmokti tradicinių šokių iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų (Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Aukštaitijos), kartais ir iš kitų šalių. Šokių metu skamba gyva tradicinė muzika (armonika, bandonija, smuikas ir kt.).

 

Nemokantys šokti, neišsigąskite – pradėsite nuo lengvesnių šokių, primenančių žaidimus, o vėliau kojos pačios pradės judėti! 

 

Iki susitikimo ir gero pasišokimo!


Suaugusiam:5 Lt

V. Mykolaičio-Putino g. 5


2012-12-27   Sustabdę akimirkas. Fototechnika iš kino kūrėjų asmeninių rinkinių

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniuose yra saugoma apie pusę tūkstančio įvairios kino ir fototechnikos, kurią padovanojo Lietuvos kinui nusipelnę žmonės bei jų artimieji. Kiekvienas aparatas turi savo ypatingą istoriją, o žinant, kad jais naudojosi neeilinės asmenybės, jų vertė – neįkainojama. Dauguma eksponatų – veikiantys, nors „ragavę“ visko: ir skendo filmavimo metu, ir pabuvojo įvairiose ekstremaliose situacijose, ir dužo kino ekspedicijose... O kiek Lietuvos kino „žvaigždžių“ jais nufotografuota! Apie tai gali papasakoti tik patys kino menininkai. Deja, jau nebe visi...

Seniausi parodos eksponatai „Balda Baldax“, „Pupille“, „Wirgu“, pirmieji masiniai sovietų fotoaparatai „Fotokor Nr.1“, „Liubitel“, „Sputnik“ pagaminti 1928-50 metais, o „jauniausi“, taip vadinamos „muilinės“, – siekia 2000-sius. Improvizuotoje parodos „laboratorijoje“ demonstruojame kokia technika buvo ryškinamos fotojuostos ir spausdinamos nuotraukos.

Didžiausia parodoje – kino operatoriaus Donato Pečiūros fotoaparatų kolekcija. Taip pat eksponuojame kino režisierių Vytauto Žalakevičiaus, Henriko Šablevičiaus bei legendinių kino operatorių Jono Griciaus ir Algimanto Mockaus asmeninius fotoaparatus.

Įsižiūrėkite į aparatus, kurie kažkada stabdė unikalias akimirkas. Pajuskite to laiko dvasią ir prisiminkite savo ar savo tėvų jaunystės fotobandymus. Prisiminkite, kaip tamsiose kamarėlėse Jūs ar Jūsų tėvai „kepė“ savo šeimai brangias nuotraukas ir koks stebuklas buvo tą procesą stebėti.

Parodos kuratorius Vidmantas Kazlauskas

 

Daugiau informacijos: www.ltmkm.lt


Suaugusiam:5 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Vilniaus g. 41
Tel. +370 5 262 2406
www.ltmkm.lt


2012-12-27   Minios

Parodoje „Minios“, aprėpiančioje Lietuvos meno kūrinius nuo XIX a. iki šių dienų, atkreipiamas dėmesys į skirtingus minios vaizdinius bei jų santykį su visuomeniniais procesais.

 

Vieniems minia kelia siaubą, nes masėje pranyksta žmogaus individualumas, kitus ji įkvepia veiksmams, kuriuos atlikti vienam stigtų drąsos. Visi, kas priklauso miniai, gali išgyventi bendrumo ir lygybės jausmą. Tačiau ji gąsdina savo „prigimtiniu“ maištingumu – tai minia mėtė pomidorus į teatro sceną ir kovojo barikadose. Kad ir kaip žiūrėtum, kelių paskutinių šimtmečių istorijos įvykiai neįsivaizduojami be masių dalyvavimo. O kaip šiandien? Ką gali šiuolaikinės minios, gaujos, sambūriai, bendruomenės?

 

Šioje Linaros Dovydaitytės ir Dovilės Tumpytės kuruotoje parodoje eksponuojami meno kūriniai, sukurti Lietuvoje per paskutiniuosius du šimtus metų. Maždaug tiek gyvuoja moderniųjų laikų reiškinys, vadinamas minia. Tačiau parodos centre – ne minia, o kolektyviniai jos vaizdiniai, gimę pavienių menininkų kūriniuose. Parodoje eksponuojami kūriniai iš įvairių Lietuvos muziejų, bibliotekų ir archyvų bei privačių kolekcijų.

  

Daugiau informacijos: www.ndg.lt


Suaugusiam:6 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Konstitucijos pr. 22
Tel. +370 5 219 5960
www.ndg.lt


2012-12-27   Apie praeivius ir kaimynus

Tarptautinėje parodoje „Apie praeivius ir kaimynus“ rodomos praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais sukurtų performansų dokumentacijos. Jose regimi vaizdai iš pirmo žvilgsnio primena kasdienybės scenas: pamatyti realybėje, šie performansai galėtų likti nepastebėti ar nesuprasti kaip meno kūriniai.

 

Parodoje pristatomi filmai, fotografijos, menininkų knygos bei juos lydintys tekstai atskleidžia, kad neišsiskiriantis praeivis gatvėje gali būti žmogus, nusprendęs metus neįeiti į jokią patalpą, o lovoje pasyviai gulintis – tai dirbantis menininkas, jog „nelaimingas atsitikimas“ gali būti sąmoningas aktas. Pasklidusi galerijos vestibiuliuose ir kitose netikėtose pastato erdvėse, paroda primena apie greta vykstančius gyvenimus, kurie praslenka pro mūsų akis, neatskleisdami viduje verdančių procesų.

 

Parodoje rodomi menininkai: Bas Jan Ader, Marina Abramović & Ulay, Gino de Dominicis, Gilbert & George, Tehching Hsieh, Jiří Kovanda, Post Ars (Aleksas Andriuškevičius ir Česlovas Lukenskas), Mladen Stilinović. Parodos kuratorė – Eglė Mikalajūnė.

  

Daugiau informacijos: www.ndg.lt


Suaugusiam:6 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Konstitucijos pr. 22
Tel. +370 5 219 5960
www.ndg.lt


2012-12-27   Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos

Paroda „Maršas. Iljos Fišerio 1946–1953 metų fotografijos“ atkreipia dėmesį į skirtingus minios vaizdinius bei jų santykį su visuomeniniais procesais. Pasitelkus žinomo fotožurnalisto Iljos Fišerio (1927–1983) stalinizmo metų fotografijas, akcentuojamas vienas tipiškų totalitarinės kultūros reiškinių – masinės demonstracijos. Nuo 1946 m. sovietinėje spaudoje dirbęs fotografas kasmet gegužės 1-ąją ir lapkričio 7-ąją išeidavo į Vilniaus gatves ir rengė fotoreportažus, kurie šiandien istoriškai liudija, kaip naujasis raudonas kalendorius Lietuvos visuomenę politiškai surišo su bendra Sovietų Sąjungos sakralizuota erdve ir mitiniu laiku.

 

Pasak parodos kuratorės dr. Margaritos Matulytės, sovietinių demonstracijų provaizdis yra ta liaudies sukuriama menų sintezė, kurią kompozitorius Richardas Wagneris apibrėžė kaip universalų ypatingos galios kolektyvinį kūrinį.

  

Daugiau informacijos: www.ndg.lt

 


Suaugusiam:6 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Konstitucijos pr. 22
Tel. +370 5 219 5960
www.ndg.lt


2012-12-27   Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas

Šiemet sukanka 250 metų, kai Konstantinopolyje (dabar Stambulas) krikščionių apgyventame Peros priemiestyje gimė Jonas Rustemas (1762–1835) – žymiausias XIX a. pirmos pusės Vilniaus dailininkas, Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesorius, savo kūryba ir pedagogine veikla padaręs didelę įtaką XIX a. Lietuvos dailės raidai.

 

Apie savo kilmę dailininkas paliko prieštaringų žinių. Tėvą vienuose šaltiniuose nurodo buvus graikų, kituose – armėnų tautybės pirklį, motiną – prancūzę. Apie 1744 m. J. Rustemą Podolės žemių generolas kunigaikštis Adomas Kazimieras Čartoriskis atsivežė į Lenkiją. Būsimasis dailininkas buvo auklėjamas aktyviu kultūriniu gyvenimu garsėjusiame A. K. Čartoriskio dvare, iš kunigaikščio vaikų piešimo mokytojo Žano Pjero Norblino (Jean-Pierre Norblin, 1745–1830) gavo pirmąsias dailės pamokas. Apie 1788–1790 m. dailės žinias J. Rustemas gilino Berlyne, grįžęs tęsė studijas pas Ž. P. Norbliną Varšuvoje, lankė Marčelo Bačarelio (Marcello Bacciareli, 1731–1818) vadovaujamą karališkąją tapybos mokyklą, 1793–1798 m. dirbo piešimo mokytoju ir dekoratoriumi Soltanų dvare Zieteloje.

 

1798 m. J. Rustemas buvo paskirtas tapybos profesoriaus Pranciškaus Smuglevičiaus adjunktu Vilniaus universitete ką tik įsteigtoje Piešimo ir tapybos katedroje. Iki universiteto uždarymo 1832 m. čia dėstė piešimą, o tam tikrais laikotarpiais ir tapybą. 1811 m. buvo patvirtintas ekstraordinariniu piešimo profesoriumi, 1821 m. – ordinariniu tapybos ir piešimo profesoriumi. 1825 m. gavo nusipelniusio profesoriaus vardą ir pensiją. 1828 m. už uolią ilgametę tarnybą J. Rustemui buvo pareikšta liaudies švietimo ministro Aukščiausioji padėka. 1830 m. dailininkas buvo apdovanotas Pasižymėjimo ženkleliu ir Šv. Onos II laipsnio ordinu.

 

Nuo pirmųjų darbo universitete metų, o ypač 1819 m. tapęs faktiniu ne tik Piešimo ir tapybos katedros, bet visos Vilniaus meno mokyklos vadovu, J. Rustemas rūpinosi dailės dėstymo Vilniaus universitete tobulinimu, rengė mokymo programas ir dailės katedrų pertvarkymo projektus, koordinavo Grafikos ir Skulptūros katedrų ir litografijos dirbtuvės veiklą, rūpinosi mokyklos materialinės bazės stiprinimu, mokinių stipendijomis, stažuotėmis, apdovanojimais, mokslinių laipsnių teikimu, dailės galerijos kaupimu ir t. t. Ėmėsi organizuoti studentų dailės parodas – pirmąsias grupines dailės parodas Vilniuje.

 

Per beveik keturiasdešimt Vilniuje praleistų metų J. Rustemas šiame mieste tapo savas, buvo gerbiamas už meno išmanymą, dalykiškumą, mylimas už linksmą ir malonų būdą. Daugelis jį pažinojo ir atpažindavo iš tolo. Adomas Šemešys prisimena: „kas iš vilniečių nematė jo važiuojančio ar jojančio Antakalnio keliu ar žaidžiančio biliardą Didžiosios gatvės kavinėje, vadinamoje „Polska kawa“. Kas nematė jo portretų, kurių tiek daug ir su tokiu taiklumu tapė.“

 

Portretai buvo pagrindinė J. Rustemo kūrybos sritis. Savo drobėse dailininkas įamžino kone visą to meto Vilniaus ir dalies Lietuvos diduomenę, universiteto profesorius ir miesto inteligentiją, šeimos narius ir bičiulius. Ne viename kūrinyje jis paliko ir savo raiškų veidą. Bruožų egzotiškumą dar labiau sustiprindavo raudonas turkiškas fesas, kurį, pasak amžininkų, „amžinai ant galvos nešiojo“.

 

Ilgą laiką dirbęs piešimo dėstytoju, šiai meno šakai dailininkas skyrė ypatingą dėmesį. Akademinio piešimo studijos anuomet buvo viso meninio lavinimo pagrindu. Tačiau dar svarbiau, kad piešinį Rustemas suvokė ne tik kaip mokymo priemonę ar parengiamąsias studijas didesnio formato kūriniams, bet ir kaip savarankišką kūrybos sritį. Tai iš dalies siejosi su natūros studijų reikšmės išaugimu. Impulsyviuose, greitai tikslia ir ekspresyvia linija atliktuose piešiniuose dailininkas fiksavo kasdienį Vilniaus gyvenimą, gatvėse ir salonuose sutiktus spalvingus tipažus, įvairių tautų atstovus (žydus, turkus, totorius), valstiečius, keliaujančius prekijus, akrobatus, žonglierius ir t. t. Išliko tik nedidelė J. Rustemo piešinių dalis. Dar keliasdešimt piešinių žinome iš dailininko mokinių grafikos lakštų – Kazimiero Bachmatavičiaus „Vaizdingo mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimo“ ir kt.

 

Vienas netikėčiausių ir labiausiai intriguojančių J. Rustemo kūrinių – didžiulio populiarumo sulaukusios „Fantastinės kortos“. Jų idėja, greičiausiai, buvo perimta iš XIX a. pradžioje Vokietijoje plitusių „Cotta“ kortų, kuriose kortų ženklai buvo integruojami į piešinius, taip kortų žaidimą – anuomet populiarią laisvalaikio pramogą – paverčiant estetinio lavinimo priemone. „Fantastines kortas“ J. Rustemas komponavo iš įvairių savo piešinių ir eskizų (mitologinių, religinių, buitinių kompozicijų, natiurmortų, portretų), ieškodamas, kur įpaišyti akis, žaisdamas siužetais, motyvais, kultūrinėmis aliuzijomis.

 

J. Rustemas kūrė dekoracijas ir kostiumus mėgėjų teatrams, nuo 1810 m. talkino profesionaliam Vilniaus teatrui, įėjo į 1816 m. įsteigtą Teatro direkciją, kur buvo atsakingas už viską, kas susiję su spektaklių apipavidalinimu – kūrė kostiumus ir dekoracijas, prižiūrėjo kitų dailininkų darbą. Kaip Vilniaus universiteto profesorius ir garsus miesto dailininkas jis dalyvavo apipavidalinant valstybines šventes.

 

Jono Rustemo vadovaujamoje Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedroje subrendo dailininkų romantikų karta. Iš savo mokytojo jie perėmė tikėjimą auklėjamąja meno galia, aukštos menininko misijos visuomenėje suvokimą. Stiprėjant politinėms ir kultūrinėms represijoms, prasidėjusioms po 1831 m. sukilimo (jame ne vienas J. Rustemo mokinys pats dalyvavo), dailė ėmė įgauti legalaus pasipriešinimo carizmui formą, tapo vienu iš svarbiausių tautinės savimonės palaikymo būdų. Jaunoji dailininkų karta savo kūriniuose vaizduodavo gimtinės gamtovaizdžius, senąsias pilis, liaudies papročius ir apeigas, bajorijos gyvenimo scenas, senovės istorijos epizodus, praeities didžiavyrius ir žymius amžininkus. Bene vienintelė jiems priimtina egzotika buvo J. Rustemo pamėgtos žydų gyvenimo scenos, suvoktos kaip neatsiejama krašto istorijos dalis, traukianti kitoniškumu, paslaptingumu. J. Rustemo buitinių piešinių šmaikštumą, groteską jų darbuose pakeitė supoetinimas, pagarbus žavėjimasis tuo, ką vaizduoja.

 

Žinomais menininkais („tautos šaukliais“) tapo tik nedidelė dalis iš gausaus J. Rustemo mokinių būrio (universiteto dokumentuose jų nurodoma daugiau negu 500) – V. Smakauskas, K. Ruseckas, V. Vankavičius, M. Kulieša, V. Dmachauskas, K. Ripinskis ir kt. Nemažai J. Rustemo mokinių dirbo grafikos srityje, ypač glaudžiai jų veikla buvo susijusi su Vilniuje veikusiomis litografijos dirbtuvėmis. Čia sukurti peizažai, portretai, žymių tapybos darbų reprodukcijos, istorijos ir meno paminklų vaizdai užtikrino platesnę nei bet kada anksčiau meno kūrinių sklaidą visuomenėje. Nemažai Rustemo mokinių savo talentą skyrė literatūros kūrinių ar mokslo veikalų iliustravimui, prisidėjo prie knygų kultūros ugdymo. Dar daugiau didesnių kūrybinių ambicijų neturėjusių auklėtinių pasklido po Vilniaus švietimo apygardos mokyklas ir gimnazijas. Jie dėstė piešimą, tapo neblogo lygio portretų, dvarų vaizdų, teatro dekoracijų atlikėjais. J. Rustemo užsiėmimus lankę kitų katedrų studentai, piešimo mokęsi savo malonumui, papildė gausėjančias dailininkų mėgėjų gretas.

 

Parodai eksponatus paskolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Anykščių menų centras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, akvokatų kontora LAWIN, Jaunius Gumbis, Vilius Kavaliauskas, Rūta Janonienė.

 

Daugiau informacijos: www.ldm.lt


Suaugusiam:6 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Didžioji g. 4
Tel.: +370 5 212 0841, +370 5 212 4258
www.ldm.lt


2012-12-27   Antikvarinių automobilių ir techninių sporto šakų šlovės ekspozicija

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO atidaromas pirmasis Lietuvoje Antikvarinių automobilių ir techninių sporto šakų šlovės muziejus. Muziejaus įkūrimo iniciatorius – tituluočiausias šalies automobilių sportininkas Stasys Brundza.

 

1-oje salėje demonstruojama „Cadillac“ markės automobilių kolekcija. Tokia unikali kolekcija – vienintelė Lietuvoje ir didžiausia Europoje. Seniausias šios ekspozicijos „Cadillac“ pagamintas 1904 metais, jauniausias – 1987-aisiais. Kolekcijos šeimininkui S. Brundzai gražiausias tarp šių antikvarinių automobilių – 1953 metais išleistas „Cadillac 62 Coupe de Ville“.

 

2-oje salėje eksponuojama per 30 sovietinių Pobedų, Zaporožiečių, Moskvičių ir tais laikais labai aristokratiškomis laikytų Volgų. Visi šie eksponatai yra dalyvavę sportinėse varžybose. Seniausias muziejaus eksponatas 1955 metų Moskvič.

 

Muziejuje eksponuojami ne tik sportinėse lenktynėse dalyvavę automobiliai, bet ir motociklai, sportiniai prizai, garsiausių Lietuvos lenktynininkų biografijos.

 

Muziejų kuria Lietuvos automobilių klubas, Lietuvos automobilių sporto federacija, Lietuvos motociklų sporto federacija, Stasio Brundzos automobilių ir transporto muziejus.

 

„Penki TV“ reportažas iš parodos:

 

 

Daugiau informacijos: www.litexpo.lt, tel. 8 620 87099


Suaugusiam:10 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):5 Lt
Laisvės pr. 5
Tel. +370 5 245 1800
www.litexpo.lt


2012-12-27   Marinistinių peizažų paroda „Sveika, jūra!“

Parodoje „Sveika, jūra!“ lankytojams pristatoma per 70 unikalių XVII-XX a. marinistinės tapybos kūrinių. Marinistinis (lot. marinus – jūrinis) peizažas kaip savarankiška kūrybos sritis susiformavo XVII a. Olandijoje. Dėmesį jūrai ir laivams lėmė žvejybos ir jūrų prekybos svarba Olandijos ekonominiam suklestėjimui, besitęsiantys jūrų karai su Britanija ir kitomis valstybėmis. Atsirado dailininkų, kurie tapė tik marinas. Savo kūriniuose jie vaizdavo garsių laivų „portretus“, jūrų mūšius ir pergales, laivus, įplaukiančius į uostus, stovinčius nuleistais inkarais, plaukiančius ramioje ar audringoje jūroje. Olandų marinistai ištobulino vandens, atmosferos, besikeičiančio apšvietimo, šviesos atspindžių vandenyje perteikimo tapybos kūrinyje priemones. Jų suformuotais principais tradicinė įvairių šalių marinistinė tapyba remiasi iki šių dienų.

 

Pasak parodos kuratorės Dalios Tarandaitės, „parodoje olandų tapybos mokyklai atstovauja nežinomo XVII a. dailininko marina „Laivai uoste“, į barokinius efektus ir dramatizmą linkusiai flamandų mokyklai – Peeters Bonaventura (1614–1652) ir Matthieu van Platte-Montagne (apie 1608–1660) darbai, vaizduojantys aptemusį dangų ir milžiniškų bangų it skiedreles blaškomus laivus.

 

Jūra be laivų ar pakrantės scenų pradėta tapyti palyginti vėlai, tik XIX a. romantizmo dailėje. Ji atvėrė žiūrovo žvilgsniui naujas bekraštes vandens ir atmosferos platybes, atskleidė turtingą jausminę gamą nuo lyriško intymumo iki dramatizmo. Atsirado „išgrynintų“ kompozicijų, kuriose veikė tik vandens ir oro stichijos. Romantikai plėtojo vandens ir atmosferos reiškinių simboliką, įžvelgę vienovę tarp jūros gaivalo ir neramios menininko dvasios.

 

Romantinės marinos pavyzdžiai – anglo William Collins (1788–1847) „Audringa jūra“, nežinomo XIX a. dailininko „Mėnesiena Neapolyje“, žymiausio rusų marinisto Ivan Aivazovsky (1817–1900) „Jūros peizažas“, kitų dailininkų paveikslai, vaizduojantys siaučiančią jūrą, beribius tolius, besileidžiančios saulės ar mėnesienos atspindžius lygiame vandens paviršiuje.

 

Epiškesne nuotaika išsiskiria Aleksey Bogoliubov (1824–1896) didžiulio formato drobė „Kronštato reidas“. Dailininkas pats buvo jūreivis, atliko Rusijos centrinio jūrų štabo užsakymus – vaizdavo Krymo ir rusų-turkų karo jūrų mūšius, rusų laivyną, tiksliai perteikdamas smulkiausias laivų konstrukcijų detales, jūros erdvės platybes.“

 

Parodos kuratorės Ilonos Mažeikienės mintim, „XIX a. antroje pusėje dailininkai pamėgo jūros kranto motyvą. Pajūris, pakrantė buvo suvokiama kaip ramybės, poilsio ir sielos atgaivos vieta. Vokiečių marinisto, Berlyno dailės akademijos auklėtinio Hans Schleich (1834–1912) „Jūros krantas“ žvilgsnį traukia saulės nušviestais melsvais toliais. Vokietijoje gyvenęs norvegų tapytojas Adelsteen Normann (1848–1918) išpopuliarino atšiauroka gamtos didybe alsuojančius fiordų vaizdus.

 

Dailininkai impresionistai fiksavo subtiliausias atmosferos būsenas, skirtingu paros metu kintančias gamtos nuotaikas. Impresionistinės dailės atgarsiai juntami Filadelfijoje gimusio, Didžiojoje Britanijoje gyvenusio tapytojo Richard Levick (1864–1917) drobėje „Venecija migloje“.

 

Parodoje eksponuojama daug XIX antros pusės–XX a. pradžios vokiečių marinistų kūrinių – Julius Friedrich Runge (1843–1922), Carl Saltzmann (1847–1923), Leopold von Kalckreuth (1855–1928), Paul Wallat (1879–1964), Vokietijoje dirbusio armėno Wartan Mahokian (1869–1937) ir kt. Vokietijos imperijos laikotarpiu (1871–1918) tradicinė marinistinė tapyba išgyveno atgimimą, stiprinant šalies jūrinę galią, dailininkai skyrė išskirtinį dėmesį jūrai ir laivams. Padaugėjo dailininkų, tapiusių jūrų mūšių vaizdus, garsius to meto ir praeities laikų laivus.“

 

Jūrą ir pajūrį savo kūriniuose dažnai vaizdavo ir lietuvių dailininkai – Kanutas Ruseckas (1800–1860), Juozapas Marševskis (1825–1883), Jonas Mackevičius (1872–1954), Petras Kalpokas (1880–1945), Vladas Didžiokas (1889–1942), Adomas Galdikas (1893–1969). Marinistinį peizažą pagrindine savo kūrybos sritimi pasirinko Česlovas Janušas (1907–1993), daug įspūdingų jūros peizažų yra nutapęs vilnietis Česlovas Znamerovskis (1890–1977).

 

Daugiau informacijos: www.ldm.lt


Suaugusiam:6 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Vilniaus g. 24
Tel. +370 5 262 0981
www.ldm.lt


2012-12-27   Panorama 14. Rinktiniai kūriniai iš Le Fresnoy meno centro metinės parodos

Parodos dalyviai:

Théodora Barat, Véronique Béland, Anaïs Boudot, Maya Da-Rin, Renaud Duval, David Rokeby, Joachim Olender, Zahra Poonawala

 

Kino programa:

Mohamed Bourouissa, Slavica Ceperkovic, Jean Christophe, Alice Colomer, Maya Da-rin, Clorinde Durand, Ibro Hasanovic, Vimukthi Jayasundera, Hayoun Kwon, Zhenchen Liu, Laurent Mareschal, Tsai Ming-liang, Benjamin Naishtat, Enrique Ramirez, Anri Sala, Momoko Seto, João Viera-Torres

 

1997 m. Šiuolaikinio meno centre vykusioje Lietuvos ir Jungtinės Karalystės menininkų parodoje „Ground Control“ (Valdymas iš žemės) buvo keliami tokie klausimai: „Ar bendrauja žmonės, kai bendrauja elektroninės priemonės? [...] Kokia riba skirią lankytoją ir įsibrovėlį, dalyvį ir pažeidėją? Kaip siejasi tikrovės dokumentavimas ir vojerizmo malonumas? [...] Kokį poveikį daro atvirai demonstruojami elektroniniai prietaisai ir kas pakinta, kai dokumentavimui skirta technika lieka paslėpta?“ Vienas iš parodos „Panorama 14. Rinktiniai darbai iš Le Fresnoy meno centro metinės parodos“ darbų, jaunos prancūzų menininkės Veronique Beland kūrinys, vadinasi „Ground Control to Major Tom“ (Valdymas iš žemės – majorui Tomui). Ar tapatūs pavadinimai yra vien lingvistinis atsitiktinumas, ar ir šioje parodoje iš tiesų aktualūs tie patys klausimai? Parodai atrinktuose videomeno, fotografijos, animacijos darbuose bei garso, šviesos ir multimedijų instaliacijose tiriama, kaip naujos technologijos keičia tikrovės suvokimą, kaip dabarties pojūčiuose ir atminties procesuose persipina tai, kas apčiuopiama ir įsivaizduojama, matoma ir nujaučiama. Le Fresnoy studijoje sukurti filmai rodomi ŠMC kino salėje, filmų programoje „Tilto nebėra“. Seansų tvarkaraštį ir filmų aprašymus rasite čia.

 

Le Fresnoy – tai 1997 m. Prancūzijoje, netoli Lilio miesto įsteigtas unikalus meno centras, kuriame vyksta audiovizualinių menų studijos ir prodiusuojami nauji kūriniai, kurie pristatomi visuomenei metinėse parodose. Centrui vadovauja garsus režisierius ir fotografas Alain Fleischer.

 

Daugiau informacijos: www.cac.lt


Suaugusiam:8 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):4 Lt
Vokiečių g. 2
Tel. +370 5 212 1945 (kasa)
www.cac.lt


2012-12-27   Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962–1977

Parodos | Konferencijos | Akcijos | Leidiniai

 

„The lunatics are on the loose...“ (Pamišėliai laisvėje) – šį komentarą žiūrovas išraižė pirmojo Fluxus festivalio, kuris įvyko Vysbadene 1962 metų rugsėjį, plakate. Fluxus penkiasdešimtmetis suteikia galimybę pristatyti šias radikalias menines akcijas ir atskleisti naują požiūrį į jas. Šioje multimedijinėje parodoje pristatoma Fluxus XX a. septintajame-aštuntajame dešimtmetyje vykusių renginių dokumentacija, siūloma susipažinti su meninėmis akcijomis, menininkais ir mačiusiųjų liudijimais.

 

Nuo 1962 metų Fluxus renginius matė nemažai Europos miestų. Ši neapibrėžta menininkų grupė išgarsėjo, nes scenoje plikai skutosi galvas, „kurį laiką darbavosi su sviestu ir kiaušiniais“, išmontavo pianiną ir sprogdino salotas. Auditorija ir žiniasklaidos atstovai buvo pasipiktinę: „Muzika su kiaušiniais“, „Pakabina kopūsto galvą ir teigia, kad tai ir yra menas“, „Naujausias muzikos stilius beprotnamiui“ – Eric Andersen, George Brecht, Philip Corner, Dick Higgins, Alison Knowles, George Maciunas, Nam June Paik, Ben Patterson, Mieko Shiomi, Ben Vautier, Emmett Williams ir kiti siekė sugriauti nusistovėjusias meno ribas ir įveikti buržuazinę meno sampratą.

 

Nors dar ir šiandien sutinkame menininkų, kurie formuoja ir tęsia Fluxus idėjas bei akcijas, meno istorikų ir kuratorių susidomėjimas šiuo reiškiniu bei gausūs tyrimai atskleidžia įvairiapusę Fluxus istoriją. Deja, mūsų žinojimas apie Europoje vykusius Fluxus festivalius yra itin skurdus. Atėjo metas apjungti tyrimų rezultatus ir juos pristatyti tarptautiniame projekte, parodyti anksčiau neskelbtą medžiagą, ir, kas yra visų svarbiausia, atkreipti dėmesį į menininkų ir liudininkų požiūrius.

 

„Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje1962-1977“ turinys:

• pasirinktų Fluxus Festivalių Europoje rekonstrukcija – interaktyvios multimedijinės instaliacijos parodoje;

• pasidaryk pats Fluxus instaliacijos, kurios suteikia galimybę lankytojui pačiam ekspozicijos erdvėje atlikti vieną iš Fluxus kūrinių-performansų;

• menininkų ir publikos susitikimai, performansai;

• simpoziumai ir diskusijos;

• publikacija: išsami istorinių įvykių dokumentacija ir meninis įnašas.

 

Ši paroda, tai pirmas žingsnis, kuriuo siekiama susisteminti istorinius Fluxus renginius Europoje. Parodos metu bus tęsiama liudininkų paieška, projektas liks atviras medžiagos rinkimui.

 

Daugiau informacijos: www.cac.lt


Suaugusiam:8 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):4 Lt
Vokiečių g. 2
Tel. +370 5 212 1945 (kasa)
www.cac.lt


2012-12-27   Šejla Kamerić: paroda ir filmų programa

Sumanymas pakviesti Lietuvoje dar neviešėjusią, tačiau pasaulyje gerai žinomą Bosnijos ir Hercegovinos menininkę Šejlą Kamerić kilo pamačius jos naujausią filmą „1395 dienos be raudonos spalvos“ (2011). Filmas be žodžių pasakoja apie traumuojančias Sarajavo apgultyje (1992-1996 m.) įkalintų gyventojų patirtis. Keturis metus trukusią miesto apgultį menininkė pati išgyveno asmeniškai dar būdama paaugle. Filmo pavadinimas primena, jog miestiečiams tuomet buvo patariama nedėvėti ryškių spalvų drabužių, kad neatkreiptų snaiperių dėmesio. Per visą apgulties laikotarpį Sarajevo simfoninis orkestras nenustojo groti. Pagrindinė filmo veikėja tai sustoja, tai vėl pajuda Snaiperių alėja pramintu taku, orkestrui su pertrūkiais grojant Piotro Čaikovskio 6-ąją „Patetinę“ simfoniją. Tariamai rami aplinka pritvinkusi pavojaus nuojautų ir egzistencinio nerimo.

 

Karo trauma, asmeninės ir kolektyvinės atminties bendrystė bei užaštrintas dėmesys egzistencinėms temoms jaučiami ir kituose jos kūriniuose bei ŠMC kino salėje rodomuose filmuose „Laimė“ (2009) ir „Ką aš žinau“ (2007). Parodoje pristatomas ir vienas garsiausių Š. Kamerić kūrinių – „Bosnė“ (angl. „Bosnian girl“, 2003), kuriame panaudotas skandalingas grafičio tekstas, parašytas karių, turėjusių ginti Bosnijos ir Hercegovinos gyventojus. Š. Kamerić teigia: „Menas yra ne tikslas, o priemonė identifikuoti save“.

 

Daugiau informacijos: www.cac.lt


Suaugusiam:8 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):4 Lt
Vokiečių g. 2
Tel. +370 5 212 1945 (kasa)
www.cac.lt


2012-12-27   Visa tai ne sapnas

JAV nepriklausomas kino atstovas Adolfas Mekas (1925-2011) labiau žinomas kaip avangardinio kino Amerikoje pionieriaus Jono Meko brolis. Tačiau svarbu paminėti, kad gyvenimo nelepintas Adolfas ne tik svariai prisidėjo prie Jono Meko kino filmų atsiradimo, dažnai buvo jų bendraautorius, kartu su broliu Jonu įkūrė vėliau įtakingu tapusį kino kritikos žurnalą „Film Culture“, tačiau buvo ir talentingas savarankiškas kūrėjas, kino režisierius, scenarijų autorius, taip pat vienas iš talentingiausių ir labiausiai gerbiamų, studentų mėgiamų Bardo koledžo (JAV) dėstytojų. Apie trisdešimt metų Adolfas Mekas ugdė ir įtakojo būsimus kino kūrėjus.

 

Jono Meko vizualiųjų menų centre pristatoma foto paroda apie jo gyvenimą ir kūrybą – šeimos nuotraukos, profesinio gyvenimo akimirkos, kadrai iš kino filmų. Atskirai pristatomi 1996-2003 Bardo koledže skaitytų paskaitų video įrašai, taip pat kolegų, mokinių atsiminimų apie Adolfą Meką, jam mirus, video įrašas.

 

Anot, vieno Adolfo Meko kolegų John Pruitt, kad ir ką darytų Adolfas Mekas, jis tai darė su nuostabiai komiška, maištinga dvasia ir meile gyvenimui.

 

Daugiau informacijos: www.mekas.lt


Lankymas nemokamas

Gynėjų g. 14
Tel. +370 615 21599
www.mekas.lt


2012-12-27   Gyvenimo spalvos. Menininkų portretai

Parodoje eksponuojami portretinio žanro kūriniai – konkrečių žinomų teatro menininkų atvaizdai saugomi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniuose. Portretai sukurti 1910–2000 metais. Jie atspindi ir iliustruoja socialinį kultūrinį XX amžiaus teatrinio gyvenimo laikotarpį. Šiam laikotarpiui būdinga, kad tiek kūrinio autorius, tiek portretuojamieji kuria laikmečio herojaus atvaizdą. Muziejuje saugomi keli šimtai skirtingų žanrų portretų atliktų įvairiausiomis technikomis. Vienspalviai arba spalvoti, piešti pieštuku, tušu, akvarele, sangina, pastele aliejumi ar sukurti kita technika – jie pavergia savo nuoširdumu... Ne vienas puošia pastovios muziejaus ekspozicijos sales, kiti užims savo vietas proginėse bei jubiliejinėse parodose, leidiniuose.

 

Šioje ekspozicijoje rodome retai eksponuojamus portretus. Jų esama daugelio menininkų asmeniniuose rinkiniuose. Dažniausia tai draugų ar kolegų dovanos – draugystės, simpatijos ar profesinio bendradarbiavimo apraiškos. Jie buvo tam tikro kūrybinio proceso, svarbesnio įvykio gyvenime ar profesinėje karjeroje (spektaklio premjeros, charakteringo vaidmens kūrimo ar įsimintinos pažinties) liudininkai. Visuose portretuose požiūris į vaizduojamus objektus skirtingas ir individualus, tačiau visus vienija pagarba kūrybos objektui. Visi jie nepaprastai šilti ir brangūs kaip atminimas. Informacinių technologijų ir kompiuterinių formų nuvargintame pasaulyje imame ilgėtis emocionalaus, temperamentu pulsuojančio autorinio kūrinio.

 

Ekspozicijos idėja paremta Lietuvos teatro istorine praeitimi, siekiant inicijuoti emocinį kartų dialogą, populiarinti teatro istorijos paveldą ir muziejines vertybes, skiepyti pagarbą kultūros asmenybėms.

 

Visus eksponuojamus darbus vienija bendras 20-ojo amžiaus teatrinės kultūros fonas.

 

Lietuvos Teatro, muzikos ir kino muziejus parodą skiria Tarptautiniams muziejų metams ir sveikina visus su artėjančiomis Šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais.

 

Daugiau informacijos: www.ltmkm.lt


Suaugusiam:5 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):3 Lt
Vilniaus g. 41
Tel. +370 5 262 2406
www.ltmkm.lt


2012-12-27   Baltas kelias

Ryto Jurgelio tapybos paroda.

 

Ryto šachmatai, Ryto kelias

 

Paklausiu paprastai: ar aš noriu mąstyti apie tai, ką nutapė Rytas Jurgelis? Taip. Kodėl? Nes noriu: tai tarsi atrakina mane ir liepia pasirinkti šachmatų figūrų spalvą – nors šis žaidimas nėra mano, nieku būdu. Tai Ryto kelias – jo kvėpavimas dažais, jo praradimų, atminčių ir nušvitimų maršrutas, kuriuo kursuoja menininko teptukas, braižydamas savo skausmo žemėlapius. Rytožaidimas... Kita vertus, o kodėl jis ne mano? Gal mano – irgi? Štai pasirenku baltą spalvą ir pradedu partiją, tikėdamasis pergalės. Arba – renkuosi juodą ir vis tiek, dar nepradėjęs, vėl naiviai tikiuosi pergalės. Pralaimėjimas – nesufleruokit, žinau! – irgi gali būti gražus, tačiau žiūrėdamas, kaip Rytas žaidžia su savimi šią puikią šachmatų partiją, galvoju apie šį, išties neįmanomą, atvejį: čia išlošia abu skirtingose languotos lentos pusėse figūrų konsteliacijas medituojantys žaidėjai. Tad neišvengiamai laimiu ir aš, stebintis šią kūrybingą dvikovą su pačiu savimi. Laimite ir jūs, be gelbėjimo liemenių neriantys į drobių plokštumų kvadratėlius!

 

Ir visgi: kadangi jau atsidūriau Ryto spalvotų plokštumų zonose, tad klausiu savęs – ar man tai gyvybiškai svarbu? Ar man svarbu pamatuoti, kuri pergalė ir kiek didesnė, svaresnė, švaresnė?..  Kas laimėjo iš tiesų anoje drobėje? Kas buvo pirmas, o kas išvis nedalyvavo jokiose grumtynėse – su laiku, su dažais ir su savimi, su geliančiom lapkričio prieblandom... Klausimų virtinė iš lėto atveria ir atsakymų laviną, kartu skatina akį mėgautis ir lavinti pilkšvame kasdienybės dumble nusėdusį emocingumą. Tokį savęs apklausinėjimą galėčiau tęsti, tačiau geriau neprimesiu žiūrovui savo žiūros būdo, o pasiūlysiu improvizacijos toną interpretacijai. Visa kita įdėmus žiūrovas susiras pats.

 

Ryto tapyboje, apie kurią čia kalbame, tos rytinės ir vakarinės figūros pribloškia savo aiškiais ir nedviprasmiškais santykiais, kurie šiame postindustriniame kapitalizme yra absoliutus atavizmas. Žolė, kur nors išaugusi, kam nors priklauso. Dangaus lopas, kuriam galime pamojuoti, irgi jau yra kažkieno ideograma. Skrendantis paukštis gali būti stebimas slaptų videokamerų. Ir tai nekvestionuojama. Tai nuosavybė, kuriai priešintis tegali nebent Ryto figūros, žaidžiančios savo nuostabų ir erotišką žaidimą. Anot H.–G. Gadamerio, meno, kaip ir žaidimo, prigimtyje glūdi ypatingas, nuolat besikartojantis judesys: pirmyn–atgal, o „šviesos žaismas“, „šešėlių žaismas“, „spalvų žaismas“ įprasmina nesiliaujantį judėjimą, nesiejamą su tikslu. O tai yra tai, ką mums nori parodyti Rytas.

 

Julius Keleras

 

Daugiau informacijos: www.deimantumuziejus.lt


Lankymas nemokamas

Vokiečių g. 11
Tel. +370 5 260 06 44
www.deimantumuziejus.lt


2012-12-27   Dovilė Gudačiauskaitė. Dream Your Dream

Dovilės Gudačiauskaitės kūryba intuityvi, jautri ir grafiška, dedikuota vaikystės miestui, kuris yra jos pagrindinis įkvėpėjas. Jos, kaip dizainerės, veikla mados kontekste išsiskiria konceptualumu, atsakingu savo idėjos pagrįstumu. Drabužių kolekcija „Dream Your Dream“, kuri buvo pristatyta šių metų rudens „Mados infekcijoje“ – tai atminties fragmentais sukonstruota istorija, pavirtusi į naują visumą. Visi elementai, pasak autorės, yra jausminiai, atsiradę neatsitiktinai, tačiau labai palaipsniui, intuityviai, pačioje eigoje.

 

Parodoje eksponuojama kolekcija pateikiama kaip išbaigta instaliacija, kurioje visumą sukuria skirtingi elementai, švelniai idealizuojantysdevintą dešimtmetį. Video filmas (rež. Aurelija Maknytė) iš pirmo žvilgsnio primena tuometinius propagandinius montažus apie socializmo statybą, nes naratyvai panašūs – jaunos šeimos įkurtuvės naujame blokinių namų kvartale, kadrai iš pramonės gamyklų. Bet šis įspūdis trunka neilgai, nes operatoriaus žvilgsnis kasdienines situacijas fiksuoja jautriai, be nereikalingo patoso. Laikmečio esencija pateikiama per dizaino prizmę: baldų ir drabužių stilių, totalitarinę architektūrą, estetizuotus industrinius elementus. Taip išvengiant monumentalių temų ir, kartu, balasto, sukuriama ypatinga nostalgijos vaikystei atmosfera. Ją papildo Modesto Ožerskio fotografijos ir specialiai šiai kolekcijai sukurtas Aisčio Mickevičiaus kvapas.

 

Autorė apie parodą: „Atmintis susideda iš smulkių detalių, fragmentų, įsirėžiančių mūsų sąmonėje. Visai neatsitiktinai, grįžus namo, įLietuvą, prisiminimai mane nunešėį vaikystę. I laiką,kuomet dienų ir nuotaikų netemdė blogas oras, pilkas grindinys, ar juodai baltas vaizdas per televizorių.“


Lankymas nemokamas

Gaono g. 1
Tel. +370 680 53221
www.artextile.lt


2012-12-27   Romualdas Balinskas. Klausimai - klausymai

Parodoje nutapyti ir vienas parašytas paveikslas.

 

Klausimas, ne tik keliamas žmogaus būties, bet ir esantis pati žmogaus būtis…

Joseph Ratzinger

 

Kai kuriems atsakymams nėra žodžių, nes kai kurie klausimai yra be žodžių. Todėl tapyba. Be žodis dialogas. Klausiu ne tik aš, bet ir vaizdas. Aš jo – jis manęs. Klausiu jo kaip atsiradimo, kuris kreipiasi į mane. Paskui įsiklausymas. Įtampa. Kuris iš mūsų ką sako? Kokio atsako laukia? Klausimas vienas – atsakymų į jį šimtai. Klausimas kitas, vėl – šimtai. Paskui atsakomybė. Atsakymas atviras ir laisvas. Atsirinkti iš aibės vieną, patikėti, paklusti. Klusnumas-klausymas. Be atsakomybės – neklausymas. Taigi: klausimas-klausymas-klausymas (klusnumas) arba negirdėjimas ir neklausymas. Klausimai lyg apsėdimai. Klausymas – kontempliacija, malda. Atsakymas – nušvitimas.


Lankymas nemokamas

Pamėnkalnio g. 1/13
Tel. +370 5 262 4552
www.galerija-lds.lt


2012-12-27   Jolanta Rulevičienė. Jausmų labirintai

Nuo gruodžio 4 d. Žydų kultūros ir informacijos centro patalpose įsikūrusioje galerijoje „Šofar“ atidaroma Jolantos Rulevičienės paroda „Jausmų labirintai“.

 

Žmogaus gyvenimas - tarsi didelis painus labirintas, kuriuo klaidžiojame visą gyvenimą, ieškodami atsakymo į klausimą - kas esu šioje žemėje!

 

Parodos idėja – jausminio žmogaus patyrimo rekonstrukcija per meno formą.

 

Gyvename postmodernistinėje visuomenėje, kurioje viskas aplink mus ir mumyse kinta kosminiu greičiu. Dažnai net nesusimąstome, kur link mes skubame. Sykį pakliuvę į gyvenimo labirintą, klaidžiojame juo visą savo gyvenimą, ieškodami savęs, savo kelio, prasmės ar tikslo.

 

Meninei raiškai pasirinkta koliažo technika suteikia kūrėjai laisvės pojūtį, o natūrali augalinė žaliava virsta spalvinga dažų palete. „Jausmų labirintai“ – tai laisva improvizacija, kylanti iš pasąmonės, iš leidimo sau griauti išankstines nuostatas, sumanymus ir paklūsti vidiniam impulsui – eiti ten, kur link veda savastis.

 

Tai spontaniška, labai organiška kūryba, pasirinkimas ir kartu laisvė būti, ne egzistuoti, o būti – būti pačiam su savimi, su kitu, būti su pasauliu ir jaustis jo dalimi.

 

Jolantos Rulevičienės siekis – grąžinti žmogų prie prigimtinių ir egzistencinių buvimo pasaulyje ištakų.


Lankymas nemokamas

Mėsinių g. 3A
www.jewishcenter.lt


2012-12-27   Žmogus nežmoniškumo apsuptyje

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaroma Vengrijos užsienio reikalų ministerijos parengta paroda „Žmogus nežmoniškumo apsuptyje“.

 

Antrojo pasaulinio karo metu R. Wallenbergas šimtus kartų rizikavo savo gyvybe, nebijodamas grasinimų: „Mano gyvenimas yra tik vieno žmogaus gyvenimas, o čia yra daugelio gyvybių išgelbėjimo klausimas“. Jam pavyko išgelbėti apie 20 000 žmonių. 1945 m. R. Wallenbergą suėmė slaptoji Rusijos NKVD milicija. Tiksli švedų diplomato mirties data nėra žinoma, manoma, kad jis mirė viename iš Rusijos kalėjimų apie 1947 m. R. Wallenbergui suteiktas Švedijos, Vengrijos, Kanados, JAV ir Izraelio garbės piliečio apdovanojimas ir Pasaulio tautų teisuolio titulas.

 

Daugiau informacijos: www.jmuseum.lt


Suaugusiam:5 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):2 Lt
Naugarduko g. 10/2
Tel.: +370 5 231 2357, +370 5 231 2355
www.jmuseum.lt


2012-12-27   Ričardas Bartkevičius. Paprasta kaip 2x2

Ričardas Bartkevičius – žymus lietuvių dailininkas, tapytojas, pedagogas ir vienas iš ryškiausių lietuvių neoekspresionizmo atstovų. Gabumams dailei pasireiškus dar ankstyvoje vaikystėje, dailės studijos prasidėjo Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje. Pirmoji personalinė Ričardo Bartkevičiaus paroda įvyko 1979 m. Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademiją) jis baigė 1986 m., netrukus tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu (1990 m.). Yra laimėjęs Speyr miesto stipendiją Vokietijoje, pelnęs Lietuvos dailininkų sąjungos metinę premiją, du kartus – Aukščiausio laipsnio valstybės stipendiją.

 

Galerijoje eksponuojami darbai plėtoja mėgstamiausias tapytojo temas – daiktų pasakojamas istorijas. Kaip pastebėjo menotyrininkė Monika Krikštopaitytė, tai yra savičiausia ir įdomiausia menininko kūrybos dalis: „Tapytojo kuriamose situacijose yra nemažai ironijos ir linksmumo. Spalviškai skambios drobės atrodo kaip smagūs nuotykiai, kuriuose užkoduoti žmogiški (kiekvienam suprantami) jausmai: baimė, abejonė, geismas. Apie jį rašę tyrinėtojai pastebi, kad tapytojas mėgsta naudoti absurdo situacijas. O absurdas, kaip žinia, visuomet mėgo bičiuliautis su humoru.“

 

Nors menininkas yra klasikinės tradicinės tapybos propaguotojas, jo darbai nei savo turiniu, nei tapymo maniera netelpa į aiškius ir griežtus apibrėžimus. Ryškūs, energingi, laisvi, gaivališki, optimistiški darbai pulsuoja vidiniu dramatizmu. Paprastose kasdienybės detalėse slypi daugybė užkoduotų prasmių ir simbolių, o kalbėjimas metaforomis, simboliais ir ezopo kalbos atgarsiai įauga į kiekvieną dailininko pasirinktą siužetą. Dailininkas ironizuoja šiuolaikinio gyvenimo aktualijas ir emocingai, impulsyviai kaip vulkano krateris trykšdamas spalvų fontanais, prabyla į žiūrovą, intelektualiai apibendrindamas kasdienybės situacijas.


Lankymas nemokamas

Vokiečių g. 4/2
www.galerija-lds.lt


2012-12-27   Kristupo kalėdos

Pažvelkite pro langą. Ar matote kaip neskubriu žingsniu atkeliauja gražiausios metų šventės? Sutikite, sunku nepastebėti, nes pati gamta tam ruošiasi - ištaigingais šerkšno raštais padabina medžių šakas, išsipurena sniego pusnis ir apsagsto dangų žvaigždėmis, kad tamsūs vakarai atrodytų ne bauginantys, o romantiškai svajingi.

 

Ruošiamės ir mes, nekantriai laukdami susitikimų su Jumis „Kristupo Kalėdose“. Žinome, jog esate skirtingi, tad paruošėme programą, kurioje rasite visko – nuo svajingų romansų iki folk roko, nuo svingo iki ugningojo flamenko... Rūpestingai, nuoširdžiai, lyg brangiausią dovaną rinkome kiekvieną koncertą, nes Jūsų šypsenos bei šventinė nuotaika – didžiausia dovana mums!

 

KONCERTŲ KALENDORIUS:

 

Gruodžio 4 d., 19.00   Tango polėkis ir aistra (Bjarke Mogensen ir KKO)

Gruodžio 13 d., 19.00 Viva Vivaldi! (Vytautas Sriubinis ir KKO)

Gruodžio 17 d., 19.00 Kalėdų dainomis sningant (G. Auguścik ir grupė)

Gruodžio 20 d., 18.00 Meilės trikampis (Neda / Smoriginas / Ditkovskis)

Gruodžio 20 d., 20.30 Meilės trikampis (Neda / Smoriginas / Ditkovskis)

Gruodžio 27 d., 18.00 Džiaze merginos ir ne tik… (The Ditties)

Gruodžio 27 d., 20.30 Margos kalėdų dainos (Marga muzika)

Gruodžio 28 d., 18.00 Vintažinės dainos (Neda / 4Tango)

Gruodžio 28 d., 21.00 Baltas paukštis (Liudas Mikalauskas / Bass Arco)

Gruodžio 29 d., 16.00 Svaiginantis dainų pasaulis (J.Šležaitė ir P.Rudokas)

Gruodžio 29 d., 18.30 Flamenko fiesta (Carlos Pinana)

Gruodžio 30 d., 16.00 Romansų grožio pakerėta (Liuba Nazarenko)

Gruodžio 30 d., 18.30 Café musicale (Chris Ruebens Ensemble)

Gruodžio 30 d., 21.00 Monmartro gatvelėmis (Evelina Sašenko / Chill Out Trio)

Gruodžio 31 d., 17.00 Naujametinis flamenkas (Carlos Pinana ir KKO)

Gruodžio 31 d., 20.00 Naujametinis flamenkas (Carlos Pinana ir KKO)

 

Daugiau informacijos: www.kristupofestivaliai.lt


Suaugusiam:27 - 182 Lt

Vilniaus g. 30
Tel. +370 5 262 0421
www.kultura.lt


2012-12-27   Meilė ir epocha

„Meilė ir epocha“ yra antroji žymaus lenkų dailininko Wojciecho Weisso ir jo žmonos Aneri tapybos paroda, surengta Tiškevičių rūmų erdvėse Užutrakyje.

 

2009 metais čia vykusi pirmoji jų darbų paroda „Grožis atėjo pas mane...“ buvo pagrindinis šių nuostabių, tuo metu dar nepilnai restauruotų rūmų, iškilmingo atidarymo akcentas. Paroda sužavėjo daugybę lankytojų ir sulaukė plataus atgarsio žiniasklaidoje. Šiandien Weissų kūryba į jau pilnai atkurtą Užutrakio rūmų ansamblį grįžta platesniu kontekstu. Šią kelionę simboliškai galėtume pavadinti „iš namų į namus“.

 

Dailininkų tapyba eksponuojama tarp daiktų, kuriuos jie mėgo, tarp to, kas formavo jų intymią, privačią erdvę. Wojciecho Weisso kūriniai tarytum užmezga dialogą su žmonos Aneri (Renės) paveikslais, įsilieja į scenografiją, sukurtą iš jų šeimos namų Krokuvoje daiktų: aukštos klasės baldų, audinių, dekoratyvinių dirbinių. Po parodą mus lydi archyvinės nuotraukos, priartinančios šimtmečio senumo epochą prie mūsų laikmečio. Nepaisant to, kad parodoje neišvengiamai dominuoja žymiausio XX a. pradžios Lenkijos simbolisto ir koloristo teptuku sukurti tapybos darbai, po rūmų sales ir po gyvenamus kambarius savo moteriška ranka mus veda jo žmona. Ji atskleidžia mums vaikų kambario paslaptis, parodo saulės nušviestą miegamąjį, intymias savo kabineto erčias. Liudviko XVI ir bydermejerio stiliais įrengtos parodos erdvės susipina su dailininkų darbais, kuriuose galime surasti interjerų elementus, atkuriančius Užutrakio gyvenamų apartamentų buvusią paskirtį. Greta menininkų sukauptos ikonų ir sakralinių vėlyvojo baroko laikotarpio skulptūrų kolekcijos, parodoje galime atrasti ir tokias detales, kaip vonios kambario daiktai arba vaikų žaislai.

 

Tiek Weissų, tiek Tiškevičių namai savo pilnatvę patyrė pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais, kuomet jie prisipildė panašiais baldais, knygomis, smulkmenomis. Abu šeimininkai - Weisas Krokuvoje, o Tiškevičius Užutrakyje, kurdami savo rezidencijas, įkvėpimo sėmėsi iš klasikinio prancūziškojo Petit Trianono. Ši paroda suteikia mums nepakartojamą galimybę atgaivinti autentiško gyvenimo atmosferą istorines negandas patyrusiuose namuose, kuriuose vis dar sklando geroji jų dvasia...

 

Šio projekto įgyvendinimas yra įmanomas tik dailininko šeimos ir Wojciecho Weisso muziejaus fondo nuoširdaus pasišventimo dėka. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos idėją kurti muziejines ekspozicijas ir parodas restauruotuose Užutrakio dvaro sodybos rūmuose palaikė Vilanovo Rūmų muziejaus bei Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos vadovybės. Projektas įgyvendinamas Lenkijos kultūros ir paveldo ministro finansavimo dėka.

 

Wojciech Weiss (1875-1950) - garsus dailininkas ir grafikas, baigė Krokuvos Dailės akademiją, vėliau tapo jos profesoriumi ir rektoriumi. Gimė emigracijoje Rumunijoje, mokslus pradėjo Lvove, iš ten persikėlė į Krokuvą, su kuria susiejo visą likusį savo gyvenimą. Kita, glaudžiai su jo kūryba susijusi vieta, buvo Kalvarija prie Krokuvos. W.Weissas vienas žymiausių Jaunosios Lenkijos (Młoda Polska) kūrėjų, jo tapyba atspindi dekadentiškas tos epochos nuotaikas ir pranašauja ekspresionistines tendencijas. Po 1905 metų W.Weisso kūryba įgauna koloristinę kryptį. Vadinamajame „baltajame laikotarpyje“ (apie. 1904 - 1912) jis išvysto išskirtines spalvos transformacijos formas, o vėliau prisodrina jas gausiu koloritu. Jo tapyboje dominuoja peizažai bei aktai, kuriuose surandame Sezano ir Renuaro kūrybai artimų bruožų, didelės kompozicijos kiekvieną kartą intriguoja užslėptu simbolizmu. Menininko kūryba ir tapybos maniera ženkliai įtakojo jaunuosius lenkų dailininkus: „kapistus“ bei avangardistus. W.Weisso darbai darniai įsilieja į Europos dailės kontekstą.

 

Aneri Irenos Weiss (1888-1981) kūryba subrendo greta jos vyro - garsaus dailininko Wojciecho Weisso. Labiausiai ji mėgo tapyti peizažus ir natiurmortus, tai pat kūrė portretus bei intymias scenas interjeruose, aktus. Vėliau menininkė dėliojo mozaiką.

 

Gimė Lodzėje, 1906 metais išvažiavo studijuoti į Varšuvos dailės mokyklą pas K. Kšyžanovskį ir X. Dunikowskį. 1906-1907 metų sankirtoje Miunchene užsirašė į vengrų dailės profesoriaus Sz.Hollosy dirbtuvę. 1907 metais atvyko į Krokuvą ir pradėjo lankyti kursus, kursuose dėstė W. Weissas. Čia mokėsi atidžiai stebėti natūrą, jautrumo šviesai ir spalvai. 1913 metais išvažiavo į plenerus Venecijoje, o nuo 1925 metų vasaros mėnesius leido Nicoje, tapydama peizažus viduržiemio jūros spalvomis. Dalyvaudama parodose, ji norėjo išvengti palyginimo su vyro kūryba, tad kaip slapyvardį pradėjo naudoti savo vardo anagramą Aneri.

 

Daugiau informacijos: www.seniejitrakai.lt


Suaugusiam:10 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):5 Lt
Užtrakio g. 17
Trakai


2012-12-27   Kristupo kalėdos. Margos Kalėdų dainos

Senovinės dainos – šiuolaikinis skambesys

 

Grupė MARGA MUZIKA:

LAURITA PELENIŪTĖ (vokalas, tamburinas, dambrelis)

INGA MARTIŠAUSKYTĖ (vokalas)

EGLĖ JAČAUSKIENĖ (vokalas)

DOVILĖ RIMŠAITĖ (violončelė)

ENRIKAS SLAVINSKIS (akustinė, elektrinė gitaros)

KAROLIS STANKEVIČIUS (elektrinė gitara, bosas)

EVALDAS BABENSKAS (mandolina, vokalas)

MARTYNAS ŠVEDAS (būgnas, fleita, lumzdelis, dūdmaišis, vokalas)

 

Skirtingos kalbos, skirtingos melodijos, skirtinga muzikantų patirtis... Pasirodo, skirtumai bendrai veiklai – ne kliūtis, o atvirkščiai - grupės „Marga muzika“ pagrindas. Ko gero, būtent todėl jai puikiai sekasi naujam skambesiui prikelti liaudies muziką. „Marga muzika“ – tai žinomų muzikantų būrys, atliekantis įvairių tautų dainuojamąjį folklorą su netradicinių instrumentų palyda: latvių dainos, papuošiamos lietuviškomis sutartinėmis, senieji serbų, rusų, ukrainiečių kūriniai praturtinami mandolinos, fleitos, dūdmaišio garsais.

 

Paklausti, kodėl pasirinko būtent tokį žanrą, atlikėjai atsako, jog liaudies daina, kokia kalba ji beskambėtų, yra tos tautos sielos ašis. Tad gal verta į ją įsiklausyti?

 

Programoje įvairių tautų folkloras

 

Daugiau informacijos: www.kristupofestivaliai.lt


Suaugusiam:27 - 62 Lt
Studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą): 20% nuolaida
Vilniaus g. 30
Tel. +370 5 262 0421
www.kultura.lt


2012-12-27   Wergelando palikimas. Žydų gyvenimas Norvegijoje 1851–1945 m.

Parodoje apžvelgiama Norvegijos žydų istorija nuo 1851 iki 1945 metų. Šimtmečio istorija pasakojama pasitelkiant archyvinius dokumentus ir nuotraukas. Per asmeninius žmonių išgyvenimus perteikiami žydų, atvykusių į Norvegiją – šalį, kurioje jie galėtų „ramiai miegoti naktimis“ – gyvenimai ir svajonės. Daugelis tų, kurie emigravo į Norvegiją per tuos metus, yra kilę iš Lietuvos ir aplinkinių teritorijų. Pirmą kartą paroda buvo eksponuota 2001 m. Norvegijos kultūros istorijos muziejuje Osle, o vėliau pristatyta kituose Norvegijos miestuose, Lenkijoje ir Izraelyje. Atidaryme dalyvaus Oslo žydų muziejaus direktorė Sidsel Levin, kuri papasakos apie parodos koncepciją, saitus su Lietuva. Paroda skirta Lietuvos žydų genocido dienai, rugsėjo 23-iajai, atminti.

 

Daugiau informacijos: www.jmuseum.lt


Suaugusiam:5 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):2 Lt
Naugarduko g. 10/2
Tel.: +370 5 231 2357, +370 5 231 2355
www.jmuseum.lt


2012-12-27   Vytautas Kaunas. Šviesos skliautai

Lietuvos Aido galerijoje atidaroma dailininko Vytauto Kauno tapybos paroda. Ekspresyvi, dinamiška menininko raiška, skambus koloritas, naratyvo užuominos pereinančios į abstrakcijas. Šio autoriaus stilistika gerai pažįstama Lietuvos ir užsienio meno gerbėjams. Subtili vidinių išgyvenimų paletė atsiskleidžia miesto peizažą detalėse, atsiveria netikėtuose spalviniuose akorduose, teptuko šokyje ant drobės tikroje, vitališkoje tapybos šventėje.


Lankymas nemokamas

Trakų g. 13
Tel. +370 5 212 4727
www.lagalerija.lt


2012-12-27   Viražai

Parodoje pristatoma gerai žinomų Lietuvos šiuolaikinių meninkų Žilvino Kempino, Svajonės ir Paulius Stanikų, Evaldo Janso, Patricijos Jurkšaitytės, Ugniaus Gelgudos, Andriaus Zakarausko, Eglės ir Godos Budvytyčių bei Ievos Misevičiūtės kūryba. Ši paroda yra metonimiška – kai kurie joje esantys menininkai ir kūriniai atspindi galerijos praėjusių metų veiklą, kai kurie – galbūt nužymės ateities planų gaires.

 

Parodos pavadinime esantis žodis „viražas“ [pranc. virage < virer - pa(si)sukti] šios parodos kontekste atgimsta kaip daugybės skirtingų posūkių (galimybių) metafora. Kiekviena paroda yra ir būsena, ir jos galimybė. Tai ir menininko kūrybos etapo fiksavimas, ir to etapo stimuliavimas, paskatinimas. Todėl šioje parodoje pristatomi kūriniai neiliustruoja vientisos koncepcijos, bet provokuoja žiūrovą pažvelgti į žymių šiuolaikinio meno kūrėjų kūrinius kaip į dinamišką kūną, kurio suvokimas priklauso nuo individualiai pasirinkto žiūros taško, kuriame stabtelėję pasirinksime atlikti posūkį, viražą.

 

Parodoje pristatomų menininkų kūryba remiasi skirtingomis meninėmis strategijomis ir nagrinėja skirtingas temas.

 

Žilvinas Kempinas (g. 1969) Niujorke gyvenantis, tarptautinį pripažinimą pelnęs menininkas, savo kūryboje originaliai taikantis minimalizmo ir oparto estetikos principus. 2009 m. atstovavo Lietuvai 53-iojoje Venecijos bienalėje, yra pristatęs savo kūrybą tokiose institucijose kaip Leme (San Paulas),Yvon Lambert (Niujorkas), Spencer Brownstone Gallery (Niujorkas), Kunsthalle Wien (Viena); Palais de Tokyo (Paryžius); P.S.1 Šiuolaikinio meno centre (Niujorkas). MoMA (Niujorkas); 6-oji Liverpulio bienalė (Jungtinė Karalystė); Yvon Lambert (Paryžius, Niujorkas) Lunds Konsthall (Lundas, Švedija); Nam June Paik Art Center (Yongin Citz, Korėja), Manifesta 7, Bolzano (Italija).

 

Paulius (g. 1962) ir Svajonė Stanikai (g. 1961) – Paryžiuje gyventantys tarpdisciplininio meno kūrėjai, nagrinėjantys egzistencinę būties temą ir reflektuojantys ją per meilės, aistros, mirties, kančios, nuodėmės, kūno, lyties potemes. 2003 m. atstovavo Lietuvą 50-oje Venecijos bienalėje. Yra surengę parodas tokiose institucijose kaip White Box (Niujorkas); Centre Pompidou (Paryžius); Other gallery (Šanchajus), 6-oji Liverpulio bienalė (Jungtinė Karalystė) ir kt.

 

Evaldas Jansas (g. 1969) gyvena ir dirba Vilniuje. Janso kūrybos strategija yra autobiografiška, transgresiška ir perteikianti autentišką menininko kasdienybę.

 

Patricija Jurkšaitytė (g. 1968) išsiskiria apropriacijos ir interpretacijos taikymu, konceptualiu požiūriu į tapybos mediją.

 

Andriaus Zakarausko (g. 1982) tapyba remiasi tapybos proceso ir tapytojo savirefleksija.

 

Ugniaus Gelgudos (g.1977) kūrinių raiškos priemonė yra fotografija, per kurią reflektuojamos vaizdinės atminties ir reprezentacijos problemos.

 

Eglės ir Godos Budvytyčių bei Ievos Misevičiūtės trio (Coro Collective) remiasi kolaboracija ir konceptualiu požiūriu į aplinką. Šiuo metu menininkės dirba atskiruose laukuose ir nagrinėja skirtingas temas.

 

Daugiau informacijos: www.galerijavartai.lt


Lankymas nemokamas

Vilniaus g. 39 (Vilniaus mokytojų namai, 3 aukštas)
Tel. +370 5 212 2949
www.galerijavartai.lt


2012-12-27   Kalėdų muzikos savaitė. Ant kosminio vandenyno kranto

Atlikėjai:

ČIURLIONIO KVARTETAS

Solistas MARTYNAS LEVICKIS (akordeonas)

 

Programa:

ASTOR PIAZZOLLA – „Penkios tango sensacijos“

JOSEPH HAYDN – Styginių kvartetas C-dur, op. 76 Nr. 3 („Kaizerio“), Hob. III: 77

POUL RUDERS – Serenada „Ant kosminio vandenyno kranto“ (On the Shores of the Cosmic Ocean) akordeonui ir styginių kvartetui

Muzikinės improvizacijos ir išdaigos

 

Argentinietiško tango aistra, preciziškai jautrios klasicizmo muzikos harmonijos, taurus styginių kvarteto skambesys ir vibruojantys akordeono garsai... Taip netikėtai maloniai nuteikia „Kalėdų muzikos savaitės“ koncertas intriguojančiu pavadinimu „Ant kosminio vandenyno kranto“. Išradingasis Čiurlionio kvartetas šiai programai pasitelkė jauną lietuvių akordeonistą Martyną Levickį. Skambės Ástoro Piazzollos, Josepho Haydno ir Poulo Ruderso muzika, kurios šventišką nuotaiką dar paįvairins netikėtos muzikinės improvizacijos ir išdaigos.

 

Daugiau informacijos: www.filharmonija.lt


Suaugusiam:20, 30, 50 Lt

Aušros Vartų g. 5
Tel.: +370 5 266 5210 (informacija), +370 5 266 5233, +370 698 52075 (bilietų užsakymas)
Kasa dirba:
II–VI 10:00 – 19:00, VII 10:00 – 12:00
www.filharmonija.lt


2012-12-27   Kino Tribute

Atlikėjai Viktorija ir Igoris bent porai valandų prikels legendą Muzikos Rūsyje.


Renginys nemokamas

Jakšto g. 9


2012-12-27   Debiutinio Vido Bareikio albumo „Panda“ pristatymas

Aktorius, režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis pristatys pirmąjį solinį albumą „Panda“, kuriame, kaip pats sako, nėra vaidybos.

 

Albumą pristatanti daina „Rėkti, trypiant kojom“ neša žinią, jog albume esančios dainos kupinos „rėkančių minčių“. „Kaip ir kiekvienas žmogus, taip ir aš susiduriu su iššūkiais ir baimėmis kasdienybėje. „Rėkimas“ tiek muzikoje, tiek teatre gali padėti išreikšti ne tik neviltį, bet ir džiaugsmą, galimybę gyventi“, – teigia Vidas Bareikis.

 

Muzikantas atskleidžia, kad dabartinė solinė programa kiek skiriasi nuo to, ką jis kūrė su grupėmis „Stipriai kitaip“ ar „Suicide Dj‘s“. Visgi pripažįsta, kad ir dabartinėse dainose yra lengvumo ir linksmumo – juk nuo savęs nepabėgsi.

 

Savo „rėkiančiame“ koncerte atlikėjas žada pakviesti publiką į intymų bei energingą muzikinį ratą, kuriame dalinsis ne tik savo naujausiomis, bet ir klausytojams jau puikiai pažįstamomis dainomis. Kartu su gitara bei fortepijonu grojančiu V. Bareikiu scenoje pasirodys vienas geriausių Lietuvos bugnininkų Josh McClung bei bosine gitara grojantis Tadas Dešukas.


Suaugusiam:30 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):27 Lt
Vilniaus g. 33 / Palangos g. 4


2012-12-27   Jurgos Šeduikytės koncertas

Gyvai:
Jurga Šeduikytė

http://www.facebook.com/pages/Jurga-Šeduikytė/23115136433
https://www.youtube.com/watch?v=VynheEdHe0w
https://www.youtube.com/watch?v=hxlWqGK-B1w

Dj's:
Tomas BOO (boogaloo)
Swix (mesko paslauga)


Suaugusiam:20 Lt

Gedimino pr. 9


2012-12-27   Bardai tarp žvaigždžių Kalėdos: Andrius Kaniava

Magiško Kalėdų laiko sulaukęs koncertų ciklas „Bardai tarp žvaigždžių“ 2012 metus baigs su pakartotiniu, tačiau nepakartojamu bardu, Keistuolių teatro aktoriumi Andriumi Kaniava. Autoriniame šventiniame koncerte išgirsite ne tik lyriškų, šiltų, pianino ar gitaros skambesio lydimų autorinių dainų, bet ir ironiškos, šmaikščios, pašėlusios kūrybos, kuri į švelnią dainuojamosios poezijos nuotaikų gamą kartais įpina gerokai aštresnių roko prieskonių...


Projektas „Bardai tarp žvaigždžių“ turi nepaprastą aurą, kur susirinkę žiūrovai danguje stebi magiškąjį pasaulį, o kai šioje aplinkoje skamba dainuojamoji poezija... norint tai pajusti - reikia pamatyti. Tokią galimybę suteikti sutiko antrąkart šioje vietoje koncertuosiantis Andrius Kaniava – žinomas ne vien kaip „Keistuolių“ teatro aktorius, režisierius. Jo sukurtos ir atliekamos dainos jau daugiau nei dešimt metų žavi įvairių kartų klausytojus. Nors atlikėjas ir neapsiriboja bardo titulu, tačiau šio žanro koncertų organizatoriai neišsivaizduoja savo veiklos be jo dalyvavimo. A.Kaniavos ekspresyvumas, gebėjimas išjudinti net ir labiausiai į melancholiją nugrimzdusį klausytoją tarsi atbudina, pakelia aktyviai veiklai.


Koncerto programoje skambės naujos ir senos, labiau ir mažiau žinomos A. Kaniavos dainos, kurių daugelis yra ne viename atlikėjo autoriniame albume. Kartu su juo koncerte žada dalyvauti dažnas jo koncertų bendražygis – kompozitorius, „Keistuolių” teatro muzikinės dalies vedėjas Sigitas Mickis.


Taigi jei vykusių koncertų metu neradote savo žvaigždės, nesiliaukite jos ieškoje Vilniaus universiteto planetariume dar vis šių metų gruodžio 27 d., 19 valandą - ir jinai tikrai sužibs! Juk sako: Kalėdos – stebuklų metas...


Suaugusiam:38, 43 Lt

Konstitucijos pr. 12A
Tel. +370 5 272 4148
www.planetarium.lt


2012-12-27   Sparnuotasis Matas

Satyrinė agitacija pagal Kazio Binkio kūrybą
VšĮ teatras „Atviras ratas“

Režisierius: Aidas Giniotis
Trukmė: 1 val.

 

Teatro laboratorija „Atviras ratas“ triukšmingai kviečia visus, išsiilgusius kandaus ir užkrečiančio lietuviško humoro, į siautulingai „rimtą“ spektaklį, pagal Kazio Binkio satyrinę poemą „Sparnuotasis Matas“. Atsispirdami nuo paties autoriaus žaismingo eiliavimo ir pasitelkdami savo jaunatvišką polėkį, aktoriai istoriją pasakoja šmaikščiai, kandžiai ir žaismingai. Poetizuota paprasto lietuviško kaimo istorija su netikėtais siužeto vingiais kiekvieną privers iki ašarų pasijuokti ir susimąstyti apie kartais keistą ir tokį nenuspėjamą mūsų, lietuvių, būdą... Tik apsilankius atokiame kaimo vienkiemyje svetimos šalies piliečiui, užsimezga paini meilės intriga tarp jo ir dviejų seserų lietuvaičių, bet netikėtas ir staigus skrydis pačiam įvykių sūkuryje staiga apverčia įvykius aukštyn kojom...

 

Kazio Binkio satyrinė poema „Sparnuotasis Matas“, režisuota Aido Giniočio - neeilinis ir užkrečiantis spektaklis, skirtas kiekvienam, nepaisant amžiaus, socialinės padėties ar nuotaikos. Tai spektaklis apie mus ir Jus, Brangieji!

 

Daugiau informacijos: www.atvirasratas.lt


Suaugusiam:40 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):20 Lt
Renginio dieną: 45 / 30 Lt
Šiltadaržio g. 6
Tel. +370 5 204 08 32
www.menuspaustuve.lt


2012-12-27   Kalėdiniai vakarai. Igorio Moisejevo baletas (Maskva)

Ansamblis – legenda, ansamblis – įvykis, garsiausių tarptautinių apdovanojimų laimėtojas. Gruodžio 27 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje Lietuvos žiūrovų laukia unikali galimybė tapti nepaprasto stebuklo – Valstybinio akademinio Igorio Moisejevo baleto pasirodymo liudininkais. Rusijoje nemažai kūrybiškų ansamblių, tęsiančių savo veiklą jau daugelį metų. Igorio Moisejevo šokių ansamblis yra unikalus fenomenas jų tarpe. Jau 75 metus šis ansamblis yra inovacijos, ekspresyvumo ir aukščiausio profesionalumo standartas.

 

Meistriškai varijuojant klasikinę choreografiją su aistringu liaudies šokiu, Igorio Moisejevo ansamblis triumfuoja bet kurioje scenoje. Visi šokiai (ansamblio repertuare jų apie 300) persmelkti vidiniu grožiu, gracingi ir elegantiški, temperamentingi. Techninis tikslumas ir kolektyvo virtuoziškumas paverčia pasirodymą ypatingu šokio spektakliu, nepaliekančiu nė vieno žiūrovo abejingu. Ne veltui spaudos atsiliepimuose nuskambėjo šie kritikų žodžiai: „Jei I.Moisejevo šokių ansamblio pasirodymas neprivertė Jūsų ploti, siautėti, trepsėti kojomis iš pasitenkinimo, vadinasi, Jūs ne visai normalus“ (Le Parisien, Prancūzija). Ansamblio įkūrėjas, organizatorius, nemirtingas Valstybinio akademinio ansamblio meno vadovas Igoris Moisejevas – ryškaiusiais XX amžiaus choreografas, pakeitęs pasaulio choreografijos meno vystimosi eigą. Jis yra sukūręs unikalų, neturinti analogų pasaulinėje choreografijos praktikoje meninės folkloro interpretacijos metodą. Igorio Moisejevo ansamblis pirmas ir vienintelis iš visų liaudies šokio ansamblių koncertavo Paryžiaus Grand Opera (1966) ir pirmas Milano teatro La Scala scenoje (1966).

 

Kūrėjas, apdovanotas ypatinga Dievo dovana. Menininkas, kuriam neegzistuoja erdvė ar laikas. Neprilygstamas, talentingas, nuostabus – tik tokie epitetai dera įžymiam Rusijos choreografui, pasaulyje garsaus Valstybinio Akademinio tautinių šokių ansamblio, dabar vadinamo Igorio Moisejevo baletu, meno vadovui Igoriui Moisejevui. Dviejų dalių koncerto programoje – pasaulio tautų šokiai – šedevrai, kurie pakerėjo Paryžiaus, Niujorko, Londono publiką. Tai dar viena tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ Kalėdinio festivalio, kurį remia Rusijos Federacijos Kultūros ministerija dovana sostinės gyventojams ir svečiams.


Suaugusiam:56 - 106 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):5% nuolaida
Ozo g. 14
Tel. +370 5 247 7576
www.siemens-arena.com


2012-12-27   Aš dar dainuosiu

Lietuvių estrados aukso fondo dainos „Hiperbolės“, Vytauto Kernagio, „Fojė“, J. Mašanausko ir kt.

 

Solistai: JERONIMAS MILIUS, ROSITA ČIVILYTĖ, MERŪNAS VITULSKIS

LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS

 

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia švęsti gražiausias metų šventes skambant auksiniams lietuvių estrados hitams. Dainos, kurios vieniems primena jaunystės dienas ir pirmąją meilę, kitiems – vaikystę, ir šiandien nepraranda populiarumo, nes tikra muzika nesensta, o kaip geras vynas, bėgant metams įgauna vis kitą atspalvį.

 

Daugiau informacijos: www.lvso.lt


Suaugusiam:50 - 120 Lt

Vilniaus g. 6/16
Tel. +370 5 261 8828
Kasa dirba: I–V 12:00 – 19:00,
VI 11:00 – 16:00
www.lvso.lt


2012-12-27   Liepsnojantis Kalėdų ledas

Garsiausia visų laikų Lietuvos čiuožėjų pora Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko šiemet vėl džiugins dailiojo čiuožimo gerbėjus.

 

Grandioziniuose renginiuose mūsų žiūrovų laukia nauja programa ir geriausių pasaulyje dailiojo čiuožimo meistrų pasirodymai. Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko visuomet siekia novatoriškumo, vengia pasikartojimų, todėl ir šiemet mūsų žiūrovų laukia išskirtinis reginys: publika išvys visiškai naują ledo šou programą, aukščiausio lygio pasirodymus atliks visame pasaulyje garsūs dailiojo čiuožimo meistrai.

 

Nuo 2002-ųjų organizuojamus ledo šou „Ledo žvaigždės“, „Misterija“, „Liepsnojantis Olimpo ledas“, „Liepsnojantis čempionų ledas“, „Skating Champions European Tour“ ir „Dreams on Ice“ matė dešimtys tūkstančių dailiojo čiuožimo gerbėjų. Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko šou sulaukė milžiniško populiarumo ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Turo po Europą metu ryškiausių viso pasaulio ledo žvaigždžių pasirodymai buvo surengti Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir Austrijoje.


Suaugusiam:100 - 160 Lt

Ąžuolyno g. 9
www.pramoguarena.lt


2012-12-27   Senelės pasaka

S. Nėries eilėračio SENELĖS PASAKA, daugeliui primenančio vaikystę ir tikėjimą paprastais stebuklais, pagrindu sukurtas muzikinis spektaklis - improvizacija - pirmoji jaunųjų aktorių dovana patiems mažiausiems žiūrovams bei jų tėveliams. Tai spektaklis, kuriame, atgiję žinomų pasakų personažai - Žąsinas Moliūgas, trečias brolis Jonas, Našlaitėlė, žalčio žmona Eglė bei daugelis kitų-, atvirai ir žaismingai pasakoja savo pačių neįtikėčiausias istorijas bei drąsiai kviečia mažuosius kurti Pasaką kartu. Pasaką, kur žąsinai gali skraidyti, o žuvys - kalbėti. Kur kiekvienas gali virsti, kuo tik panorėjęs, o stebuklai užklupti tada, kai mažiausiai jų lauki ir tikiesi...

 

Jaunųjų aktorių profesionalumo ir entuziazmo bei tikėjimo tuo, ką daro, dėka muzikinis spektaklis - improvizacija ne tik vaikams „Senelės pasaka“ tampa vartai į paslaptingą bei nuotaikingą pasakos pasaulį. Dar negirdėtos nuotaikingos ir užkrečiančios kūrybinės grupės dainelės bei įsimintina spektaklio režisieriaus Aido Giniočio melodija, parašyta eilėraščiui „Senelės pasaka“ - tikrai neleis niekam sėdėti ramiai sudėjus rankas, o kaip tik užkrės nebijoti kurti bei žaisti kartu. Tai spektaklis sukurtas ne tik žiūrėti, bet aktyviai dalyvauti. Kūrybinės grupės darbo rezultatas neliko nepastebėtas - „Senelės pasaka“ kompetetingos prestižiškiausių Lietuvoje - Auksinių scenos kryžių - apdovanojimų komisijos sprendimu įvertintas kaip geriausias 2007 m. spektaklis vaikams

 

Kūrybinė grupė:
Aidas Giniotis
Ieva Stundžytė
Benita Vasauskaitė
Vytautas Leistrumas
Justas Tertelis

 

Daugiau informacijos: www.atvirasratas.lt


Visiems žiūrovams:18 Lt
Renginio dieną: 20 Lt
Vaikai iki 3 metų leidžiami nemokamai
Šiltadaržio g. 6
Tel. +370 5 204 08 32
www.menuspaustuve.lt


2012-12-27   Duburys

Romualdas Granauskas

Režisierius - Sigitas RAČKYS

Kompozitorius - Antanas KUČINSKAS

Inscenizacijos autorė - Ingrida DAUNORAVIČIŪTĖ

Scenografas - Gintaras MAKAREVIČIUS

Kostiumų dailininkė - Julija ŽILĖNIENĖ  

 

Aktoriai:

Ramūnas CICĖNAS (Gaučys)

Vitalija MOCKEVIČIŪTĖ (Maša)

Inga MAŠKARINA (Klara)

Monika BIČIŪNAITĖ (Verutė)

Doloresa KAZRAGYTĖ (Motina)

Rasa RAPALYTĖ (Kaimynė)

Valentinas KRULIKOVSKIS (Miška)

Marius JAMPOLSKIS (Dima)

Valentinas KIREJEVAS (Kolia)

Valentinas NOVOPOLSKIS (Kolia)

Vladimiras DORONDOVAS (Miška)

 

Spektaklis mus perkelia atgal į tarybinius laikus, kurie, anot režisieriaus, ir jam pačiam kelia sentimentalius prisiminimus. „Rašytojo papasakotas ir apmąstytas paprastas paprastų žmonių gyvenimas. Nenusisekęs? Ne, tiesiog realus. Greta trumpų džiaugsmų, meilės, šeimos, vaikų sėlina nelaimės, praradimai, neišsipildymai, kančios, sunkus darbas, nepakeliama vienatvė ir mirtis. Toks amžinasis būties ritmas“. (E.Bukelienė)

 

Dėmesio: dalis vaidinamo teksto - rusų kalba!

 

Daugiau informacijos: www.teatras.lt


Suaugusiam:25, 30 Lt
Moksleiviui, studentui: 15% nuolaida
Senjorui: 20% nuolaida
Gedimino pr. 4 (įėjimas iš Odminių g.)
Tel. +370 618 75780 (kasa)
Kasa dirba:
I-V 10:00 – 19:00, VI-VII 11:00 – 19:00
www.teatras.lt


2012-12-27   OKT | Hamletas

REŽISIERIUS Oskaras Koršunovas

Spektaklio trukmė 3 val.

Dviejų dalių spektaklis

Pasaulinė premjera – 2008 m. rusėjo 9 d. Stavangeryje (Norvegija)

Premjera Vilniuje – 2008 m. lapkričio 20 d.

 

Scenografija: Oskaras Koršunovas

Kostiumų dailininkas: Agnė Kuzmickaitė

Muzika: Antanas Jasenka

Šviesų dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas

Vaidina:

BERNARDAS, ROZENKRANCAS, DUOBKASYS - Tomas Žaibus

GERTRUDA, AKTORĖ KARALIENĖ - Nelė Savičenko

GILDENSTERNAS, DUOBKASYS - Giedrius Savickas

HAMLETAS - Darius Meškauskas

HORACIJUS, KAPITONAS, FORTINBRASAS - Julius Žalakevičius

KLAUDIJUS, ŠMĖKLA, AKTORIUS KARALIUS - Dainius Gavenonis

LAERTAS - Darius Gumauskas

MARCELAS, DIDIKAS - Jonas Verseckas

OFELIJA - Rasa Samuolytė

POLONIJUS - Vaidotas Martinaitis

 

Oskaras Koršunovas:

Hamletas aktoriams sako: vaidinkite lyg prieš veidrodį. Įsižiūrėję į veidrodį, suvokiame, kiek mažai priklausome sau. Į mus žvelgia kažkas kitas. Tikresnis už mus pačius. Toks svetimas, koks gali būti tik tavo paties likimas. Tokio žvilgsnio vektorius jau nukreiptas į tragedijos pradžią, kurios pabaiga – Oidipo, Oresto, Hamleto istorijose.

 

Vaidinti kaip prieš veidrodį – tai būti maksimaliai sąžiningu sau. Teatras prasideda nuo grimo kambario veidrodžio, tiksliau – nuo aktoriaus žvilgsnio į save. Hamletas savo kovoje nieko nelaimi. Bet jis maksimaliai išgyvena esamąjį laiką.

 

Suvaidinti Hamleto neįmanoma, kaip ir neįmanoma atkurti Elsinoro. Nes jo niekada ir nebuvo. Daugiausia, kas įmanoma, tai pajusti savo esamąjį laiką, atverti savo Elsinoro duris. Siekti hamletiško teatro, teatro, kuris tampa pelėkautais vidinei realybei.

 

Daugiau informacijos: www.okt.lt


Suaugusiam:30 - 50 Lt
Moksleiviui, studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą):taikoma 20% nuolaida
Olimpiečių g. 3
www.teatroarena.lt


2012-12-27   Damos vizitas

Friedrich Dürrenmatt

Režisierius – Evaldas Jaras.

Scenografas – Marijus Jacovskis.

Kostiumų dailininkas – Aleksandra Jacovskytė.

Kompozitorius Martynas Bialobžeskis.

 

Vaidina:

Klara Cachanasian Vešer, multimilijonierė - Rimantė Valiukaitė

Jos vyrai VII - IX - Jokūbas Bareikis

Vyresnysis jos namų tarnas - Jonas Braškys

Kobis - Mantas Vaitiekūnas

Lobis - Tadas Gryn

Alfredas Ilis - Vytautas Rumšas

Ponia Il, jo žmona - Jūratė Mikaliūnienė

Otilija, jo duktė - Gintarė Latvėnaitė

Karlas, jo sūnus - Kirilas Glušajevas, Balys Latėnas

Burmistras - Gediminas Girdvainis

Burmistro žmona - Agnė Šataitė

Pastorius - Mindaugas Capas

Mokytojas - Ramūnas Cicėnas, Vytautas Rumšas (jaunesnysis)

Gydytojas - Edmundas Mikulskis

Policininkas - Almantas Šinkūnas

Panelė Luiza - Ilona Kvietkutė

Dailininkas - Balys Latėnas, Leonardas Pobedonoscevas, Kirilas Glušajevas

 

Į nuskurdusį, prasiskolinusį ir jau vegetuojantį savo vaikystės miestelį atvyksta labai turtinga dama Klara Cachanasian. Gyventojai tikisi finansinės paramos, tiek uždarytoms miestelio gamykloms, tiek ir asmeninės kiekvienam. Sužinoję, jog prieš keturiasdešimt metų tarp vietinio krautuvininko Alfredo Ilio ir Klaros čia liepsnojo aistringa meilė, miestelėnai viliasi, jog seni jausmai padės damai apsispręsti. Ir iš tiesų, milijardierė pažada miesteliui milijardą, bet... Milijardą jie gaus mainais už Alfredo Ilio mirtį, jaunystėje privertusio ją išgyventi skaudų pažeminimą, kuris apvertė aukštyn kojom visą jos gyvenimą.

 

Kiekvieno miestelėno sąžinė reikalauja atsakymo jau dabar... Ar iš tiesų taip lengva užsimerkti ir nematyti šalia esančio? Ar būsi laimingas dėl savęs, savo artimųjų paaukojęs kito gyvenimą? Ko jis išvis vertas, tas kito žmogaus gyvenimas? Ir nors pasipiktinusi visuomenė pasiūlymą kategoriškai atmeta, ilgainiui kiekvieną pradeda kankinti vis didesnės abejonės, o pasmerktąjį slėgti vis didesnė baimė...Pagaliau visiems tampa aišku, jog Klaros Cachanasian pasiūlymas bus priimtas ir mirties bausmė bus įvykdyta. Už vieną milijardą – 500 milijonų miestui ir 500 milijonų jo gyventojams...

 

Žinodamas, jog netrukus bus nužudytas, Ilis ieško pagalbos tarp miestelėnų, šeimoje, bando bėgti iš miestelio, tikėdamasis pasislėpti nuo to, kas neišvengiama. Tik nenumaldomai artėjant mirties valandai pasmerktasis aiškiai, kaip niekad, pajunta savo laikinumą, savo menkystę prieš tai kas nenuginčijama – prieš mirtį, amžinybę, sąžinę. Ir atranda ramybę, kurios šešiasdešimt metų ieškojo visai ne ten...

 

Daugiau informacijos www.vmt.lt


Suaugusiam:25 - 60 Lt
Studentui, moksleiviui taikoma 15% nuolaida
Senjorui taikoma 30% nuolaida
Gedimino pr. 22
Tel. +370 5 249 9869 (kasa)
Kasa dirba: II–VI 11:00 – 18:30,
VII 13:00 – 18:30, pietūs 15:00 – 15:30
www.vmt.lt


2012-12-27   Paskutinysis aistringas meilužis

Neil Simon

Komedija

 

Režisierės - Jelena Bogdanovič-Golubeva, Olga Lapina

Dailininkė - Nina Livont

Režisieriaus asistentas - Algimantas Kvietkauskas

 

Neilas Simonas (gimė 1927 m.), amerikiečių dramaturgas. Daugelio pjesių ir scenarijų autorius. Kūrė televizijos pjeses ir išleido atsiminimų knygą „Perrašyta“ (1996 m.). 1995 metais Neilui Simonui buvo įteiktas Kenedžio centro apdovanojimas už kūrybinius nuopelnus.

 

Pjesė „Paskutinysis aistringas meilužis“ („The Last of Red Hot Lovers“) buvo sukurta 1969 metais. Barnis Kešmenas, pusamžis žuvų patiekalų restorano šeimininkas, staiga suvokia, kad jo padorus, kuklus gyvenimas - blankus ir nykus. Jis nusprendžia paįvairinti savo nuobodų egzistavimą ir stačia galva pasineria į neištyrinėtus vandenis - susipažįsta su įvairiomis moterimis. Trys „meilės nuotykiai“, trys skirtingos moterys...

 

VAIDINA:

Barnis Kešmenas, žuvų restorano šeimininkas - Sergej Zinovjev

Eleina Macconi, Bobė Mitčel, Žaneta Fišer - Jelena Bogdanovič

 

Daugiau informacijos: www.rusudrama.lt


Suaugusiam:30 - 40 Lt
Moksleiviui, studentui: taikoma 20% nuolaida
Senjorui: taikoma 30% nuolaida
J. Basanavičiaus g. 13
Tel. +370 5 262 0552 (kasa)
Kasa dirba:
II–VI 10:45 – 18:30, VII 11:00 – 16:00, pietūs 14:45 – 15:30
www.rusudrama.lt


2012-12-27   Kristupo kalėdos. Džiaze merginos ir ne tik...

Svingo ansamblis THE DITTIES:

VERONIKA ČIČINSKAITĖ-GOLOVANOVA (vokalas)

RŪTA ŠVIPAITĖ (vokalas)

INDRĖ JURGELEVIČIŪTĖ (vokalas)

REMIGIJUS RANČYS (saksofonas, melodika)

PAULIUS VOLKOVAS (gitara)

DENIS MURAŠOV (kontrabosas)

 

Perskaitę koncerto pavadinimą, ko gero, prisiminėte legendinę komediją – „Džiaze tik merginos“. Prisipažinkite: vos pagalvojus apie žavios blondinės ir vyrukų nuotykius moterų orkestre, veidą nušviečia šypsena. Patikėkite, dingsties ją slėpti nerasite ir apsilankę trijų žavių damų, pasivadinusių The Ditties, koncerte! Jame išgyvensite kitokį laiką bei erdvę klausydamiesi nuotaikingo, energingo, specialiai parinkto ketvirtojo dešimtmečio repertuaro, pagardinto to laikmečio sceninio įvaizdžio. Na, o dainininkių balsų darna, žaismingumas, persmelkti svingo dvasia, užlies energijos ir gerų emocijų banga!

 

Programoje ankstyvojo svingo kompozicijos

 

Daugiau informacijos: www.kristupofestivaliai.lt


Suaugusiam:27 - 62 Lt
Studentui, senjorui (pateikus pažymėjimą): 20% nuolaida
Vilniaus g. 30
Tel. +370 5 262 0421
www.kultura.lt


2012-12-27   Pasitikim Naujuosius trankiai...

Dalyvaus tautiškos muzikos ansamblis „Vilnija“ (meno vadovas Vytautas Zaikinas), jaunimo tautinių šokių grupė „Sostinės Kauškutis“ (vadovė Alma Gabalytė).

 

Daugiau informacijos: www.kultura.lt


Renginys nemokamas

Vilniaus g. 39/6
Tel. +370 5 212 2603
www.kultura.lt


2012-12-27   Slaptoji dviratininkų draugija

Oleg Bogajev

Režisierius: Algirdas Latėnas

 

Valstybinis jaunimo teatras kviečia į režisieriaus Algirdo Latėno spektaklį „Slaptoji dviratininkų draugija“, sukurtą pagal žymaus rusų dramaturgo Olego Bogajevo 2004 m. parašytą kuriozinę pjesę.

 

Kaip užsimena pats režisierius, šią pjesę saugojo 8 metus, kol ryžosi pastatyti savo vadovaujamame teatre. Lietuvoje nė karto nestatytas kūrinys pagaliau bus realizuotas teatro scenoje, ir dar su puikia komanda. Scenografiją spektakliui kuria ištikimas Valstybinio jaunimo teatro dailininkas Gintaras Makarevičius, kostiumus – dizainerė Sandra Straukaitė, muziką – kompozitorius Antanas Kučinskas, o judesio kompoziciją – aktorius Arnoldas Jalianiauskas. Spektaklyje vaidina aktoriai: Sergejus Ivanovas, Dalia Morozovaitė, Andrius Bialobžeskis, Giedrė Giedraitytė, Rasa Marazaitė, Jonė Dambrauskaitė, Giedrius Arbačiauskas, Nerijus Gadliauskas, Lukas Petrauskas, Vytautas Taukinaitis, Saulius Sipaitis, Ignas Ciplijauskas, Simonas Storpirštis.

 

Pjesės centre vaizduojama šiuolaikinė šeima, kuriai nutinka labai dviprasmiškas, galima sakyti, neįprastas ir neįtikėtinas dalykas. Vieną dieną vienturtė trylikametė dukra prisipažįsta motinai besilaukianti vaikelio. Namuose – skandalas, tėvo ir motinos ginčas, ašaros, plūdimasis ir, žinoma, pagrindinis klausimas – kas yra vaiko tėvas? Tačiau, lyg to būtų maža, paaiškėja, kad 80-metį perkopusi senelė taip pat atsidūrė „ypatingoje padėtyje“, o kartu su ja net ketvirtą mėnesį skaičiuoja... diedukas. Netrukus paaiškėja, kad laukiasi ir motina, ir pats tėvas. Totalinis giminės nėštumas priverčia kreiptis ne juokais išsigandusią šeimynėlę į gydytojus ir išsiaiškinti šio nemalonaus įvykio priežastis bei galimas pasekmes.

 

Režisieriui Algirdui Latėnui, praėjusiais metais pristačiusiam W. Shakespeare‘o kūrinio „Makbetas“ interpretaciją, šiuolaikinio rusų klasiko Olego Bogajevo kūryba yra gerai žinoma. Dar 2002 m. vykusiame Rusų dramaturgijos forume buvo pristatyta viena garsiausių dramaturgo pjesių „Rusijos liaudies paštas“. Pjesės skaitymą režisavo ir jame vaidino pats Algirdas Latėnas. Šiandien ši pjesė statoma įvairiose pasaulio vietose – nuo Pekino iki Vašingtono.

 

Dramaturgas prisipažįsta, kad „Slaptąją dviratininkų draugiją“ jis rašė tuomet, kai gimdė jo žmona, o jis tuo metu budėjo ligoninėje. „Tai viena absurdiškiausių iš visų mano parašytų pjesių, kurios pagrindinė mintis sufleruoja apie neišvengiamą šiuolaikinio gyvenimo ėjimą link katastrofos“, – teigia O. Bogajevas. 2004 m. parašyta pjesė pelnė pagrindinį prizą tarptautiniame dramaturgijos konkurse „Eurazija“.

 

Dramaturgas Olegas Bogajevas gimė 197O m. ir savo teatrinę karjerą pradėjo gana anksti. Vos baigęs mokyklą, įsidarbino viename Jekaterinburgo teatre. Tiesa, čia jis dirbo dekoracijų montuotoju ir apšvietėju. Tačiau laikas, praleistas teatre, tik dar labiau paskatino jaunąjį rašytoją domėtis literatūra, ypatingai rusų klasika. Paklaustas, kodėl apskritai pradėjo rašyti, dramaturgas atsako, kad gyvenime jis buvo sukrėstas dviejų tragedijų – tėvo mirties ir pirmosios meilės. Pastarosios gal net labiau. Šie du sukrėtimai įvyko jam dar būnant paaugliu, todėl gana anksti pradėjo rašyti eilėraščius ir trumpus apsakymus. Galiausiai, įkvėptas britų dramaturgo Haroldo Pinterio kūrybos, O. Bogajevas suprato, kad nori rašyti teatrui ir įstojo į Sankt-Peterburge pirmą kartą surinktą dramaturgų kursą. Tai buvo eksperimentinis kursas, tačiau O. Bogajevas iš karto išsiskyrė savo kūriniais ir jau pirmosios pjesės tapo „nauju vėju“ Rusijos teatrinėje visuomenėje.

 

Daugiau informacijos: www.jaunimoteatras.lt


Suaugusiam:30, 35, 40 Lt

Arklių g. 5
Tel. +370 5 261 6126 (kasa)
Kasa dirba:
II–VII 11:00 – 18:00, pietų pertrauka 14:00 – 14:30
www.jaunimoteatras.lt


2012-12-27   Rusiška eglutė

Šventė vaikams

Trukmė - 1 val. 00 min.

 

Naujametis koncertas Didžiojoje salėje įvairaus amžiaus vaikams. Koncerte skambės dainos iš mėgstamiausių Rusų dramos teatro spektaklių vaikams.

 

Vaikus ir tėvelius, močiutes ir senelius kviečiame į pasakišką naujamečių sapnų pasaulį prisiminti pamėgtas melodijas, pabendrauti su linksmais personažais, susitikti su Seneliu Šalčiu ir, žinoma, gauti savo naujametę dovanėlę.

 

Daugiau informacijos: www.rusudrama.lt


Visiems žiūrovams:20 Lt

J. Basanavičiaus g. 13
Tel. +370 5 262 0552 (kasa)
Kasa dirba:
II–VI 10:45 – 18:30, VII 11:00 – 16:00, pietūs 14:45 – 15:30
www.rusudrama.lt


2012-12-27   Žemaičių vakaras

Žemaičių kultūros draugijos vakaras „Vilniaus žemaičių ženklai 2012-ųjų kelyje“.

 

Dalyvaus etnologas dr. Libertas Klimka.

Koncertuos Petkų šeima: Sonata Tamašauskienė, Antanas ir Kasparas.

Vakaro vedėja draugijos pirmininkė Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė.

 

Daugiau informacijos: www.kultura.lt


Renginys nemokamas

Vilniaus g. 39/6
Tel. +370 5 212 2603
www.kultura.lt


2012-12-27   Kalėdos sostinėje

Kalėdų stebuklas atkeliauja į Vilnių, išguidamas neramias mintis, atpūsdamas šventinę nuotaiką ir nekantrumą šia nuotaika pasidalinti su pačiais artimiausiais. Tad išskubėję į šurmuliuojančias gatves, stabtelkit nusifotografuoti prie eglutės ir pasigrožėti Senamiestį apvijusiais papuošimais, užsukit į Kalėdų miestelį pasivaišinti kalėdiniais gardumynais bei karštu vynu, apsidairykit, gal pamatysit Kalėdų senelį, Tris Karalius ar traukinuku pralekiančius elfus ir nepraleiskit progos pasiklausyti kalėdinių giesmių aido Vilniaus bažnyčiose.

 

Kalėdų metu sostinėje bus gausu interaktyvių projekcijų, gatvėse žibės modernios šviesos instaliacijos, Senamiesčio pagrindinėje arterijoje, virsiančioje Kalėdų prospektu, lauks stebuklingas pasakų personažų televizorius, Kalėdų Senelis nuo Katedros varpinės vaikams rengs konferencijas, K. Sirvydo skverelyje švies ledinukų parkas, prie miesto Rotušės šurmuliuos Kalėdų miestelis, suksis kalėdinė planeta, ant mugės stalų kvepės kalėdiniai gardėsiai, po Vilniaus gatves puškuos šventinis traukinukas.

 

Kalėdų startą žymi visos Lietuvos Kalėdų eglutės įžiebimo renginys Vilniaus Katedros aikštėje. Eglutė įžiebiama gruodžio 1 d., šeštadienį, 17.00 val. Eglutės įžiebimo renginyje vaikai ir suaugusieji galės pamatyti pasaulyje dar niekur neregėtą, moderniausiomis technologijomis sukurtą Kalėdų Senį, kuris švenčių laikotarpiu gyvens Katedros varpinės bokšte. Įžiebimo renginio metu vaikai galės su Seneliu pabendrauti, dalyvauti jo organizuojamame spontaniškame masiniame šokyje (flashmob’e), į kurį bus įtraukti visi susirinkusieji Katedros aikštėje.

 

Šventiniu laikotarpiu, gruodžio 25–30 dienomis, Senamiesčio pagrindinėje arterijoje – nuo Pilies g. iki Rotušės – tam tikromis valandomis įsižiebs „Kalėdų prospektas“, kuris kvies miestiečius ir sostinės svečius ieškoti kalėdinių nuotykių. Be projekcijų ir instaliacijų, šventiniais gardumynais vilios Kalėdų miestelis, įsikūręs prie miesto Rotušės, norinčius pamatyti pasipuošusią sostinę vežios Kalėdų traukinukas. Katedros aikštėje tradiciškai įsikurs Kalėdų prakartėlė. Kalėdų miestelis veiks iki Trijų Karalių (sausio 6 d.), o traukinukas vežios iki stačiatikių Naujų Metų (sausio 13 d.).

 

Gruodžio 1 d. su Kalėdų eglute bus įžiebtas ir šventinis miesto gatvių apšvietimas. Taip pat šventiniu laikotarpiu numatomi ir tradicija tapę sostinės renginiai: TV bokšto eglutės įžiebimas pirmąją Kalėdų dieną, naujametinis fejerverkas, Trijų Karalių eisena, kasmetinė akcija „Lik sveika, Kalėdų eglute“.

 

RENGINIŲ PROGRAMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

Daugiau informacijos: www.vilnius.lt/kaledos-2012


Renginys nemokamas


 

Vaizdo naujienos

Vilniuje dalijamos nemokamos kompostavimo dėžės

Vilniaus ženklas bus pristatytas "Eurovizijoje"

Renginių kalendorius
P A T K Pn. Š S
 010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
282930    
Balandis
    2014     


Daugiau naujienų
rss
vilnius.lt Twitter
e.vicemeras@vilnius.lt
Facebook
trumpasis numeris 1664
piktnaudžiavimai soc.parama (8 5) 211 2040

Vilniaus miesto savivaldybės
administracija

Biudžetinė įstaiga
Kodas 188710061
PVM kodas LT887100610
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridiniu asmenų registre
Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius
Tel. (8 5)  211 2000, trumpasis nr. 1664
Faksas (8 5)  211 2222
el. p. e.vicemeras@vilnius.lt
Pastabas dėl svetainės rašyti tinklalapio administratoriui
Vilniaus miesto savivaldybės administracija naudojasi fiksuotu „CSC Telecom“ ryšiu

© Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Privatumo politika