Radote klaidą svetainėje?
2018-05-21
Paieška
Lietuvių Lietuvių Polski Polski English English Русский Русский
Svetainės žemėlapis Neįgaliesiems


Statistika
Aptarnauta interesantų
0014814044
Mero pavedimai
0000523923
Suteikta e. paslaugų
0000000000

Dovana Vilniui

Vilniaus ženklas

 

Naujajame arsenale Arūno E. Paslaičio piešinių parodoje – išnykę ir išlikę dvarai









„Esu architektas, juo dirbu daugiau nei 50 metų. Manau, kad būtent ši veikla išugdė poreikį ieškoti vis kažko naujo, dar neatrasto, tad kiekvienas vis naujai pamatytas objektas man yra paslaptingas ir žavingas“, – sako 2017 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Arūnas Eduardas Paslaitis, Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatantis dvarų piešinių parodą „Dvarų keliais“.

Architektas A. E. Paslaitis, projektavęs nemažai pastatų, tarp kurių bene žinomiausi yra Seimo viešbutis Gedimino prospekte, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas, jau beveik penkis dešimtmečius keliauja po Lietuvą ir buvusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes ir piešiniuose įamžina mūsų kultūros praeities reliktus.

A. E. Paslaitis teigia, kad kūrybos pradžioje jį labiausiai domino sakralinės architektūros motyvai – bažnyčios, koplytėlės, koplytstulpiai, bet pastaruosius 20–30 metų jo dėmesį labiausiai traukia viena tema – Lietuvos dvarai.

„Piešiu ir pilis, piliakalnius, pasitaiko įamžinti ir vieną kitą švyturį, kaip antai Preilos. Na, o dvarai – Lietuvos kultūros dalis, o kultūra yra architektų duona. Architektūrinės pastato detalės man tėra dizainas. Mane labiau domina dvaras ir aplink jį esančių pastatų visuma, dvaro santykis su gamta, jo istorija. Akį traukia ir dar vienas dalykas – juk visi žinome, kad dvarus dažniausiai supa graži, išskirtinė aplinka“, – pasakoja A. E. Paslaitis.

Tiesa, architekto teigimu, nors ir yra tvarkomų, antram gyvenimui prikeltų dvarų, tačiau bendra padėtis liūdnoka. Daugelio dvarų likimus A. E. Paslaitis gali nesunkiai nupasakoti vien tik pažvelgęs į kurį nors savo piešinį: „Didžioji dalis dvarų, įamžintų mano darbuose devintajame dešimtmetyje ar anksčiau, pasikeitė, tiesa, vieni – į gerąją, kiti – į blogąją pusę. Kai kurie buvo restauruoti, kiti visai sunyko. Jei pažvelgtume į šioje parodoje pristatomus darbus, labai nedetalizuojant, galima būtų pasakyti, kad dramatiškiausiai susiklostė Anykščių rajone esančio Svirnų I dvaro, kurį pirmą kartą nupiešiau 2004 metais, ir Palonų dvaro Radviliškio rajone, nupiešto 2010 ir 2011-aisiais, likimas. Pirmasis 2007 metais sudegė, o antrasis 2014 metais buvo nugriautas. Tragiški ir kai kurių kitų mano pieštų dvarų likimai – Šešuolėlių II, Paširvinčio.“

Paklaustas, ką mano apie iniciatyvas gaivinti dvarų kultūrą šalyje, A. E. Paslaitis teigia, kad tai daryti būtina, ir ne tik todėl, kad dvarai yra Lietuvos istorijos dalis, bet ir todėl, jog tai – kultūros paveldas, esantis natūralioje aplinkoje.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresniosios muziejininkės, parodos kuratorės Evelinos Bukauskaitės, A. E. Paslaitis dvarus savo piešiniuose vaizduoja kaip didingos praeities liudytojus.

„Savo darbuose A. E. Paslaitis dvarams grąžina didybę ir ypatingą aurą, net jei iš jų likę tik griuvėsiai. Būdamas architektas, autorius į pirmą planą iškelia dvaro struktūrą, eksterjero puošybą ir kitas architektūrines detales. Jis įkomponuoja dvarą į gyvą, gal šiek tiek iškreiptą kraštovaizdį, dažnai pasitelkia didelius dangaus fono plotus, kuria romantiško dvaro vaizdinį“, – A. E. Paslaičio kūrybos bruožus apibūdina E. Bukauskaitė.

Per dešimtmetį A. E. Paslaitis sukūrė pusantro šimto darbų. Parodoje „Dvarų keliais. Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešiniai 2007–2017“ Lietuvos nacionalinis muziejus pristato daugiau nei septyniasdešimt naujausių autoriaus kūrinių. Jais bus galima grožėtis iki lapkričio 19 dienos.

 

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/lnmuziejus/ ir internetiniame puslapyje http://www.lnm.lt/


FacebookTwitter Spausdinti
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
 
Taip pat skaitykite:
Parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje – nuotraukos, kuriomis tarpukariu buvo pristatoma Lietuva
Sausio 18 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino (1912–1999) paroda Fotografavau Lietuvą..., kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Etninės kultūros vakaras sugrąžins į XIX a. II p. – XX a. pr. pasaulines etnografines parodas, kuriose buvo pristatoma Lietuvos kultūra
2018 metų sausio 17 dieną 16 valandą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, įvyks etninės kultūros vakaras „Pažintis su Lietuva per pirmąsias etnografines parodas XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje“.
Sausio 10 d. Signatarų namų salėje tautinio atgimimo istorijos vakarų ciklo renginys
2018 m. sausio 10 d. 17.30 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilniuje) tautinio atgimimo istorijos vakarų ciklo renginys, skirtas Lietuvos chorų muzikai bei veiklai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prisiminti.
Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia Etninės kultūros vakarų ciklą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui
Gruodžio 13 dieną 16 valandą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, įvyks etninės kultūros vakaras „Lietuvos kraštotyros istorija: nuo pavienės iniciatyvos iki organizuoto sąjūdžio“. Vakare dalyvaus kraštotyrininkė, etnokultūros tyrinėtoja Irena Seliukaitė.
Gruodžio 12 d. katalogo „Petras Repšys: medaliai ir plaketės“ sutiktuvės
Gruodžio 12 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks katalogo „Petras Repšys: medaliai ir plaketės“ sutiktuvės.
Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą
Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų – nuo lapkričio 30 d. iki balandžio 5 d. – supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei sukilimo vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – asmenybėmis.
Mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“
Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi š. m. lapkričio 9 d., ketvirtadienį, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje mokslinėje konferencijoje „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.
Nuo birželio 29 d. paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“
Grafikas B. Leonavičius: mane inspiruoja gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija
B. Leonavičiaus kūrinių paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks nuo 2017 m. birželio 29 d. iki rugsėjo 17 d.
Prasideda Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį. UAB „Rekreacinė statyba“ šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus pradeda vykdyti šią savaitę, jų vertė – 2 mln. 860 tūkst. eurų.
Prasmingos vasaros akimirkos: Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į nemokamas ekskursijas
Visą vasarą Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia lankytojus aplankyti muziejaus padalinius ir dalyvauti nemokamose ekskursijose.
Atgal
Festivalis PaVINGiuojam

Evangelijos komentaras
 
 
Daugiau naujienų
rss
vilnius.lt Twitter
e.vicemeras@vilnius.lt
Facebook
trumpasis informacijos numeris 1664

Psichologinės pagalbos telefonai:
Vilties linija  116 123
Vaikų linija  116 111
Jaunimo linija  8 800 28888
Moterų linija  8 800 66366
Linija DOVERIJA  8 800 77277