Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų paieška
Susiję Priedas Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. 1-1117 2006-04-26
Padalinys: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
SPRENDIMAS

 

 

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

 

 

 

 
SPRENDIMAS

DĖL MEDINĖS ARCHITEKTŪROS PAVELDO APSAUGOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS TVIRTINIMO

 

2006 m. balandžio  26 d.      Nr. 1-1117

Vilnius

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 2004, Nr. 153-5571) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-1350 „Dėl Medinių pastatų ir jų kompleksų (grupių) apsaugos pirmaeilių darbų programos tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo programą (pridedama).

 

 

 

 

 

 

Meras

Artūras Zuokas

 

 

 


  PATVIRTINTA

              Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

              2006 m. balandžio 26 d.                                                            sprendimu Nr. 1-1117

 

 

medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo programa

 

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo programa (toliau – programa) parengta įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-1350 patvirtintą Medinių pastatų ir jų kompleksų (grupių) apsaugos pirmaeilių darbų programą. Ji skirta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 607 patvirtinto Vilniaus miesto strateginio plano iki 2011 m. ir jo plėtros 1 prioriteto „Vilniaus miesto tarptautinio konkurencingumo didinimas“ 1.3 tikslui „Pagerinti Vilniaus miesto urbanistinį ir architektūrinį įvaizdį“ bei 1.4 tikslui „Išryškinti ir plačiau panaudoti Vilniaus kultūrinį ir gamtinį savitumą“ įgyvendinti. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir sudaryta pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 600, reikalavimus.

2. Vilniaus miesto medinės architektūros paveldas yra vertinga sudėtinė miesto užstatymo ir Lietuvos architektūrinio paveldo dalis bei europinė vertybė. Šiandieninės civilizacijos procesai – industrializacija, naujos technologijos, globalizacijos reiškiniai naikina medinę architektūrą ir keičia aplinką. Programa nustato medinės miesto architektūros ir su ja susijusios aplinkos, t.y. medinės miesto kultūros, išsaugojimo pagrindinius idėjinius principus („ką daryti“) bei numato principinių strateginių sprendinių įgyvendinimą lemiančius veiksnius („kaip daryti“). Programos įgyvendinimas sustabdys beatodairišką medinės architektūros ir jos aplinkos naikinimą, sudarys galimybę išlikti ypač vertingiems medinės architektūros paveldo statiniams ir jų grupėms bei juos atkurti, pakeis visuomenės ir jai atstovaujančių institucijų požiūrį į medinę architektūrą kaip į bevertį laikiną paveldą.

 

 

II. PROGRAMOS TIKSLAI

 

3. Programos tikslai yra šie:

3.1. sudaryti sąlygas nuosekliai ištirti Vilniaus centrinės dalies medinę architektūrą, siekiant nustatyti vertingus statinius, jų grupes bei kompleksus;

3.2. nustatyti metodus ir priemones medinės architektūros paveldo nykimui sustabdyti, jo visapusiškai apsaugai ir visaverčiam egzistavimui šiuolaikinės visuomenės gyvenime;

3.3. atkreipti valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų dėmesį į medinės architektūros vertę bei su jos išsaugojimu susijusias problemas;

3.4. numatyti būdus, kad visuomenė būtų įtraukta išsaugant medinės architektūros paveldą.

 

 

III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

4. Vilniaus miesto centrinės dalies medinės architektūros paveldą sudaro apie 2000 daugiausia gyvenamųjų (97 proc.) XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje suręstų tradicinių formų ir profesionaliosios architektūros formas atkartojančių pastatų. Yra keturios stambios teritorijos, kur dominuoja medinė architektūra (daugiau kaip 75 proc.) - Žvėrynas, Šnipiškės, Markučiai, Naujininkai, ir dvylika mažų teritorinių vienetų bei keliasdešimt pavienių statinių, išsimėčiusių jau minėtose ir kitose centrinės miesto dalies zonose.

5. Medinės architektūros paveldas įvairus ir savitas. Įvairovei ir savitumui įtakos turėjo miesto pobūdis (Vilnius - didmiestis Lietuvos mastu), vieta regione (Rytų Lietuvos centras), tautinių kultūrų įtaka (daugiatautis miestas), architektūros istorinė raida (gilios profesionaliosios architektūros ir dailidininkystės tradicijos), raiški gamtinė aplinka (želdynai, vandenys, reljefas). Medinės architektūros paveldo statinių būklė svyruoja nuo geros iki avarinės. Didžiosios dalies statinių būklė yra patenkinama ar labai bloga. Medinės architektūros paveldas nyksta, o procesai, turintys įtakos blogėjančiai būklei, intensyvėja.

6. Paveldo nykimui įtakos turi bendri medinei architektūrai ir tik Vilniaus miestui būdingi ideologiniai, teisiniai, socialiniai-ekonominiai ir miesto plėtros rizikos faktoriai, iš kurių pagrindiniai yra:

6.1. neigiamas požiūris į medinį statinį kaip į nepakankamai prestižinį, tvirtą ir ilgaamžį;

6.2. medinės architektūros paveldo kultūrinės vertės nesuvokimas;

6.3. spartus miesto augimas (urbanistinė miesto plėtra, žemės kainos kilimas, miestiečių pragyvenimo lygio kilimas bei neparengta paveldo apsaugos politika);

6.4. itin didelė medinio pastato restauravimo ir atkūrimo kaina, medžio restauracijos specialistų ir meistrų (dailidžių, stalių) trūkumas bei žemas profesinis lygis;

6.5. finansinės ir teisinės politikos dėl medinės architektūros paveldo nebuvimas.

 

 

IV. PROGRAMOS PRINCIPAI

 

7. Medinės architektūros paveldo apsaugos strategija – tai principiniai pasiūlymai medinei architektūrai ir su ja susijusiai aplinkai išsaugoti. Strategija orientuota į vertingų pavienių statinių, jų kompleksų (grupių ir vietovių) bei jų aplinkos išsaugojimą tikslu iliustruoti visapusišką miesto medinės architektūros, kaip sudėtinės miesto kultūros dalies, vaizdą. Strategija nustato metodus, priemones ir organizacinius veiksnius, sudarančius sąlygas panaikinti ar sušvelninti tiek bendrų, tiek Vilniaus miestui būdingų ideologinių, teisinių, socialinių-ekonominių rizikos faktorių, ardančių medinę architektūrą, poveikį.

8. Siūlomi trys principiniai medinės architektūros apsaugos metodai:

8.1. objekto apsauga vietoje (in situ) kai objekto vertė ir galimybė išlikti yra didelė arba objektas ypač vertingas, taip pat kompleksų (grupių) apsaugai. Pastarųjų apsauga apima statinius bei jų išdėstymą ir aplinką – urbanistines plano ir tūrinę erdvinę struktūras, mažąją architektūrą, želdinių sistemas;

8.2. objekto apsauga jį perkeliant į naują vietą. Taikoma, kuomet objekto vertė yra didelė, o galimybė išlikti (panaudojimo galimybė) maža. Perkeltais pastatais siūloma papildyti vertingas grupes ar juos eksponuoti specialiai sukurtame medžio kultūros centre (muziejuje). Perkėlimo galimybė svarstoma susiklosčius nepalankiai urbanistinei situacijai. Ji yra kraštutinė objekto vertingųjų savybių išsaugojimo priemonė. Perkėlimo procesą apibrėžia metodika ir didžia dalimi finansuoja miesto urbanistine plėtra suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų kapitalas. Perkeliant, atgaivinant, tvarkant medinį objektą taikomos pažangiausios metodikos ir senaisiais amatais paremtos technologijos;

8.3. informacijos apie objektą išsaugojimo metodas taikomas, kuomet objekto vertė yra vidutiniška, o galimybė išlikti (panaudojimo galimybė) yra labai maža. Informacijos išsaugojimas reiškia detalius tyrimus (įvairių tipų fotofiksacija, itin kruopštus apmatavimas, statybinių medžiagų pavyzdžių kaupimas, statybos būdų nustatymas) bei galimų objekto pirminių elementų išsaugojimą (rekonstruojamų ar griaunamų pastatų dalių, konstrukcinių ir architektūrinių elementų atskyrimą ir saugojimą, pvz., langų, durų profilių, langinių, vyrių, spynų, puošybos detalių ir kt). Išsaugant informaciją dalyvauja kultūros paveldą tyrinėjančios organizacijos. Skatinant besimokantį jaunimą domėtis Vilniaus miesto medinės architektūros paveldu, ugdyti brandžią ateities visuomenę, vertinančią ir ginančią kultūrinį paveldą, į šį procesą siūloma įtraukti aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas.

9. Apsaugos priemonės pagal poveikį reiškiniui yra juridinės, ekonominės ir švietėjiškos. Juridinės priemonės padeda nustatyti konkretaus objekto kultūrinę vertę ir diferencijuotą apsaugos pobūdį bei inicijuoja specialius teisės aktus, ginančius medinės architektūros paveldo interesus (įtraukiama į Kultūros vertybių registrą, rengiami vietovių specialieji planai ir kt.). Ekonominės priemonės naikina neigiamų ekonominių socialinių faktorių (pvz., itin didelė medinio pastato restauracijos ir statybos kaina, greitas miesto gyventojų pragyvenimo lygio kilimas) poveikį. Šias priemones sudaro medinės architektūros paveldo tvarkybos, naudojimo, atgaivinimo ir kt. rėmimo bei socialinės politikos reguliavimo finansinės programos. Švietėjiškų priemonių tikslas yra pakeisti neigiamą visuomenės požiūrį į medinės architektūros paveldą, padėti suvokti ir pažinti jo vertę bei panaudojimo galimybes. Jos veikia ideologinius rizikos faktorius ir lemia visos programos sėkmę. Įtikinimas vykdomas per žiniasklaidos priemones, renginius ir švietimą.

10. Programos įgyvendinimo sėkmę lems geras proceso organizavimas. Procesui koordinuoti ir jo eigai skatinti siūloma įsteigti juridinį asmenį - medžio kultūros centrą (muziejų). Jį sudarytų vykdomasis (veiklą administruojantis) organas ir taryba, susidedanti iš centro (muziejaus) steigėjų, medinės architektūros paveldo atgaivinimo veikloje dalyvaujančių juridinių asmenų, specialistų bei stambių rėmėjų. Centras (muziejus) fiksuotų ir tirtų medinės architektūros paveldą, saugotų ir eksponuotų vertingus Vilniaus medinės architektūros pastatus, jų dalis ir elementus bei propaguotų senąją ir šiandieninę medinę miesto kultūras, t. y. vykdytų mokslinę tiriamąją, švietėjišką ir praktinę (konsultacinę ir mokomąją) veiklas. Centras (muziejus) galėtų būti įkurtas naujai ar kurios nors jau veikiančios organizacijos pagrindu.

11. Organizuojant medinės architektūros paveldo apsaugos darbus būtina derinti valstybinių, vietos struktūrų ir privačias iniciatyvas, organizuoti daugiašalius medinio kultūros paveldo apsaugos programų projektus, kuriems įgyvendinti reikėtų pritraukti struktūrinių fondų lėšas.

 

 

V. VILNIAUS MIESTO CENTRINĖS DALIES MEDINĖS ARCHITEKTŪROS PAVELDO APSAUGOS STRATEGIJOS SCHEMA

 

12. Vilniaus miesto centrinės dalies ribos nustatytos Vilniaus miesto bendrajame plane. Teritoriją, atsižvelgiant į šiandieninį miesto administracinį suskirstymą, sudaro šios medinės architektūros paveldo zonos (1 priedas):

I. Žvėrynas,  II. Šnipiškės,  III. Žirmūnai,  IV. Antakalnis,  V.  Senamiestis,  VI. Paplauja,  VII. Naujamiestis, VIII. Markučiai, IX. Naujininkai ir Rasos, X. Vilkpėdė, XI. Lyglaukiai.

13. Tyrimais lokalizuotos dvi vertingos medinės architektūros urbanistinės vietovės (Žvėrynas ir Šnipiškės), 13 vertingų statinių grupių bei 69 unikalūs mediniai pastatai. Žvėryno vietovė yra geriausiai kompleksiškai išlikusio XX a. pr. originalios sodybinio tipo profesionalios mažaaukštės medinės architektūros rajono dalis, Šnipiškių vietovėpriemiesčio užstatymo reliktas, pastatų grupės - skirtingo pobūdžio priemiesčio gyvenamųjų zonų fragmentai ar visuomeninės paskirties pastatų kompleksai (Vilkpėdės, Žvėryno ligoninių kompleksai), pavieniai objektai – originalūs meniniu požiūriu ir svarbūs tipologiniu požiūriu pastatai.

14. Žvėryno urbanistinės vietovės (medinės architektūros paveldo objektų komplekso) teritorija yra tarp Latvių, Birutės, Traidenio, Maloniosios, Upės gatvių ir sudaro didžiąją dalį vietinės reikšmės urbanistikos paminklo UV 70 teritorijos. Šnipiškių urbanistinė vietovė apima teritoriją tarp Daugėliškio, Krokuvos, Šilutės ir Širvintų gatvių. Urbanistinių vietovių teritorijos turi būti įteisintos Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka. Vienuolikos statinių grupių vertė ir ribos nustatytos preliminariai ir galutinai turi būti nustatomos išsamių tyrimų metu. Vilkpėdės ir Žvėryno ligoninių kompleksų teritorijų ribas siūloma nustatyti pagal jau atliktų tyrimų medžiagą.

15. Urbanistinės vietovės (Žvėrynas ir Šnipiškės) ir statinių kompleksai (grupės) yra skirtingų dydžių ir charakterio urbanistiniai dariniai. Dėl jų apsaugos turi būti rengiami specialieji planai, kuriuose nustatomos darinių ribos, vertingos savybės, apsaugos tikslai ir saugojimo režimai. Urbanistinėms vietovėms ir grupėms siūlomas tausojamo naudojimo režimas. Nustatant vertingas savybes, urbanistines vietoves ir grupes sudarantys pastatai vertinami kaip bendros struktūros elementai. Taip pat saugoma pastatų aplinka – mažoji architektūra, reljefas ir želdiniai. Vietovės ir grupės tvarkomos kompleksiškai. Sunykusios vietovių ir grupių dalys gali būti papildomos to paties charakterio perkeliamais pastatais. Tvarkant grupes siūloma inicijuoti projektus, vykdomus pagal bendras socialines ir kultūros paveldo apsaugos programas. Šnipiškių urbanistinė vietovė dėl vertingų savybių ir atraktyvios situacijos (prie naujai formuojamo gausiai lankomo miesto centro) siūloma kaip galima vieta medžio kultūros centro (muziejaus) daliniui – Šnipiškių medžio kultūros draustiniui įsteigti, kad būtų įprasmintas pirminis šios miesto dalies užstatymas.

16. Unikalūs mediniai pasatai pasklidę visoje Vilniaus miesto centrinės dalies teritorijoje. Jų skaičius gali keistis atsižvelgiant į tyrimų rezultatus. Pavieniai objektai tvarkomi ir naudojami, atsižvelgiant į jų vertės lygį ir tikslus.

17. Vilniaus miesto medžio kultūros centrui (muziejui) įkurti siūlomos skirtingo pobūdžio teritorijos – Šnipiškių urbanistinė vietovė, vietos Pavilnių ir Verkių regioniniame parke bei Paplaujos pastatų grupė. Pirmuoju ir trečiuoju atvejais būtų plėtojama jau egzistuojanti urbanistinė struktūra, papildoma tos pačios zonos unikaliais pastatais. Antruoju – (centro) muziejaus dalis būtų kuriama visiškai naujoje vietoje tikslu eksponuoti rekreacinio tipo Vilniaus priemiesčių užstatymą su daugiausia vilų tipo originalios architektūros pastatais.

 

 

VI. SAUGOTINI MEDINĖS ARCHITEKTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

 

18. I zona. Žvėrynas:

18.1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, įregistruotos Kultūros vertybių registre ir paskelbtos saugomomis (statiniai ir statinių kompleksai):

1. Birutės g. 40, kodas – S587.

2. D. Poškos g. 61, kodas – S574.

3. Kęstučio g. 22/S. Moniuškos g. 28, kodas – S620.

4. Pušų g. 26 statinių kompleksas, kodas – G274K.

5. Pušų g. 43/Birutės g. 15, kodas – S622.

6. Sėlių g. 2/Saltoniškių g. 31, kodas – S588.

7. Traidenio g. 35, kodas – S571.

8. Traidenio g. 37 statinių kompleksas, kodas – G275K.

9. Treniotos g. 1/Vytauto g. 34, kodas – S589.

10. Treniotos g. 18, kodas – S621.

11. Vytauto g. 27, kodas – S619.

12. Vytauto g. 49/S.Moniuškos g. 2, kodas – S591.

13. Vytauto g. 61, kodas – S590.

14. Vytauto g. 63/Latvių g. 2, kodas – S570.

18.2. kiti saugotini mediniai statiniai ir statinių kompleksai:

1. A. Mickevičiaus g. 10.

2. Birutės g.18.

3. Birutės g. 19.

4. Birutės g. 21/S.Moniuškos g. 56.

5. Birutės g. 23/S. Moniuškos g. 45.

6. Birutės g. 36.

7. D. Poškos g. 4.

8. D. Poškos g. 7.

9. D. Poškos g. 10.

10. D. Poškos g. 12.

11. D. Poškos g. 14.

12. D. Poškos g. 15.

13. D. Poškos g. 16.

14. D. Poškos g. 18.

15. D. Poškos g. 19.

16. D. Poškos g. 27.

17. D. Poškos g. 28.

18. D. Poškos g. 30.

19. D. Poškos g. 34.

20. D. Poškos g. 36.

21. D. Poškos g. 38.

22. D. Poškos g. 42.

23. D. Poškos g. 51.

24. D. Poškos g. 53.

25. Infekcinės ligoninės pastatų kompleksas tarp J. I. Kraševskio, Birutės, Liubarto ir Kęstučio gatvių.

26. Kęstučio g. 11/Vykinto g. 15.

27. Kęstučio g. 14/Pušų g. 30.

28. Kęstučio g. 20/Treniotos g. 23.

29. Kęstučio g. 24/S. Moniuškos g. 25.

30. Kęstučio g. 30/Latvių g. 24.

31. Kęstučio g. 31.

32. Kęstučio g. 35/S. Moniuškos g. 26.

33. Kęstučio g. 39/D. Poškos g. 22.

34. Latvių g. 2/Vytauto g. 50.

35. Latvių g. 18, Kultūros vertybių reg. Nr. IV 28.

36. Latvių g. 28.

37. Latvių g. 46/Birutės g. 33.

38. Latvių g. 46.

39. Lenktoji g. 30.

40. Liepyno g. 21.

41. Liepyno g. 23.

42. Liubarto g. 9/Karaimų g. 7.

43. Liubarto g. 11.

44. Malonioji g. 1/Pušų g. 3.

45. Malonioji g. 6.

46. Malonioji g. 12/S. Moniuškos g. 2.

47. Malonioji g. 15.

48. Malonioji g. 16 (2 namai).

49. Malonioji g. 17.

50. Malonioji g. 20.

51. Pušų g. 1, Kultūros vertybių reg. Nr. 1627, 413/18.

52. Pušų g. 5.

53. Pušų g. 9/Vytauto g. 37.

54. Pušų g.11.

55. Pušų g. 16.

56. Pušų g. 18.

57. Pušų g. 19 (2 namai).

58. Pušų g. 20.

59. Pušų g. 25.

60. Pušų g. 33.

61. Pušų 34.

62. Pušų 35.

63. Pušų g. 37.

64. S. Moniuškos g. 4.

65. S. Moniuškos g. 8 / Vytauto g. 40.

66. S. Moniuškos g. 9.

67. S. Moniuškos g. 10 (kiemo korpusas).

68. S. Moniuškos g. 13.

69. S. Moniuškos g. 17.

70. S. Moniuškos g. 18.

71. S. Moniuškos g. 19.

72. S. Moniuškos g. 20.

73. S. Moniuškos g. 22.

74. S. Moniuškos g. 35.

75. S. Moniuškos g. 39.

76. S. Moniuškos g. 50.

77. S. Moniuškos g. 52.

78. Traidenio g. 3.

79. Traidenio g. 5, Kultūros vertybių reg. Nr. 1613, 413/41.

80. Traidenio g. 7.

81. Traidenio g. 12.

82. Traidenio g. 23.

83. Traidenio g. 25.

84. Treniotos g. 2/Vytauto g. 32.

85. Treniotos g. 3.

86. Treniotos g. 5.

87. Treniotos g. 8.

88. Treniotos g. 25.

89. Treniotos g. 26.

90. Treniotos g. 27.

91. Treniotos g. 29.

92. Treniotos g. 31.

93. Treniotos g. 33.

94. Treniotos g. 36.

95. Treniotos g. 37.

96. Treniotos g. 38.

97. Treniotos g. 39.

98. Treniotos g. 41.

99. Treniotos g. 43.

100. Vykinto g. 23.

101. Vykinto g. 25.

102. Vytauto g. 4 (du statiniai).

103. Vytauto g. 29, Kultūros vertybių reg. Nr. 1606, 413/96.

104. Vytauto g. 39.

105. Vytauto g. 43.

106. Vytauto g. 47.

107. Vytauto g. 51.

108. Vytauto g. 59.

19. II zona. Šnipiškės:

1. Giedraičių g. 7.

2. Giedraičių g. 8.

3. Giedraičių g. 10/Krokuvos g. 16.

4. Giedraičių g. 11 (2 statinių kompleksas).

5. Giedraičių g. 12/ Krokuvos g. 37.

6. Giedraičių g. 13.

7. Giedraičių g. 14.

8. Giedraičių g. 15.

9. Giedraičių g. 16 (2 statinių kompleksas).

10. Giedraičių g. 17 (2 statinių kompleksas).

11. Giedraičių g. 17A.

12. Giedraičių g. 18.

13. Giedraičių g. 21/S. Fino g. 11.

14. Giedraičių g. 22.

15. Giedraičių g. 23 (2 statinių kompleksas).

16. Giedraičių g. 31.

17. Giedraičių g. 35.

18. Giedraičių g. 40.

19. Giedraičių g. 42.

20. Giedraičių g. 44.

21. Giedraičių g. 50.

22. S. Fino g. 3/1.

23. Kalvarijų g. 46 A.

24. Kalvarijų g. 48.

25. Kalvarijų g. 50 A.

26. Kalvarijų g. 64 (2 statinių kompleksas).

27. Krokuvos g. 29.

28. Krokuvos g. 31.

29. Šilutės g. 6/S. Fino g. 8.

30. Šilutės g. 6 A.

31. Šilutės g. 11/ S. Fino g. 7.

32. Šilutės g. 13.

33. Šilutės g. 15.

34. Šilutės g. 17.

35. Šilutės g. 22.

36. Veprių g. 8.

20. IV zona. Antakalnis:

1. Antakalnio g. 4A

2. Antakalnio g. 8A (siūlomas skelbti valstybės saugomu).

3. Antakalnio g. 16, 16A, 18, 18 A, 18 B, 18 C (6 statinių kompleksas).

4. Antakalnio g. 17 (ligoninė).

5. Jūratės g. 25, Kultūros vertybių reg. Nr. IV 18 (siūlomas skelbti valstybės saugomu).

6. Mildos g. 17.

7. M. K. Paco g. 3A.

8. M. K. Paco g. 5 (siūlomas skelbti valstybės saugomu), M. K. Paco g. 5/Pavasario g. 1.

9. Pavasario g. 12.

10. Pavasario g. 14.

11. Pavasario g. 19.

12. Rūtų g. 6.

13. Rūtų g. 13.

14. Saulės g. 17.

21. V zona. Senamiestis:

1. Aukštaičių g. 15.

2. Aukštaičių g. 17.

3. Aukštaičių g. 25.

4. Aukštaičių g. 27.

5. Aukštaičių g. 34.

6. Baltasis skg. 7.

7. Filaretų g. 8.

8. Krivių g. 16 (statinių kompleksas – kodas VnG24K).

9. Krivių g. 18.

10. Krivių g. 20.

11. Paupio g. 26.

12. Polocko g. 52.

13. Totorių g. 7.

22. VII zona. Naujamiestis:

1. K. Kalinausko g. 11.

1. M. K. Čiurlionio g. 33.

3. S. Konarskio g. 23.

2. P. Skorinos g. 5.

3. P. Skorinos g. 9.

23. VIII zona. Markučiai:

1. Markučių g. 13

2. Markučių g. 24

3. Markučių g. 28

4. Skudučių g. 2

5. Veiverių g. 9

6. P. Višinskio g. 26

24. IX zona. Naujininkai ir Rasos:

1. Alkūnės g. 5

2. Liepkalnio g. 17

3. Naujininkų g. 24

4. Rasų g. 15

5. Varšuvos g. 1

25. X zona. Vilkpėdė: Vilkpėdės ligoninė: Vilkpėdės g. 3 (10 ir 12 korpusai), Vilkpėdės g. 3A, Vilkpėdės g. 3B, Vilkpėdės g. 3C. (statinių kompleksas – kodas VnG1K).

 

 

 

 

 

_______________________________________________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo programos

         2 priedas

 

 

Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo PROGRAMOS priemonių planas

 

Eil.

nr.

Priemonės pavadinimas

Metai

1.

Sąlygų, būtinų Vilniaus miesto medinės architektūros paveldo apsaugos metodų ir priemonių įgyvendinimui, sudarymas

 

1.1.

Nuoseklus objektų ištyrimas, vertingų objektų juridinis įteisinimas (įrašymas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbimas saugomais)

2006

1.2.

Informacijos ir artefaktų apie medinės architektūros paveldą rinkimas (informacijos rinkimo mechanizmo ir metodikos sukūrimas, informacijos prieinamumo visuomenei užtikrinimas)

tęstinė

1.3.

Medinės architektūros paveldo atgaivinimo, tvarkybos (avarinės būklės likvidavimo, restauracijos, perkėlimo) ir naudojimo metodikų  sukūrimas ir įteisinimas

2007

1.4.

Medinės architektūros paveldo apsaugai palankių teisės aktų ir priemonių inicijavimas valstybės mastu

tęstinė

2.

Vilniaus miesto medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo koordinatoriaus – medžio kultūros centro (muziejaus) įsteigimas

 

2.1.

 

Medžio kultūros centro (muziejaus) įsteigimo (juridinio subjekto apibrėžimas, steigimo proceso koordinavimas) galimybių studijos parengimas

2006

2.2.

Medžio kultūros centro (muziejaus) vietos parinkimas ir įteisinimas

2006

2.3.

Centro (muziejaus) dalinio – Šnipiškių medžio kultūros draustinio įsteigimas ir išvystymas

2006-2009

3.

Medinės architektūros paveldo tvarkybos darbų plėtra

 

3.1.

Kultūros paveldo objektų (medinių statinių ir jų kompleksų bei vietovių)   atgaivinimas (avarinės būklės likvidavimas, restauracija ir perkėlimas)

tęstinė

3.2.

Kultūros paveldo objektų (medinių statinių ir jų grupių) priežiūra

tęstinė

3.3.

Gamybinių dirbtuvių, skirtų medinės architektūros paveldui atgaivinti, tvarkybai ir pažangiems restauravimo metodams įdiegti, įkūrimo ir veiklos inicijavimas

2006

4.

Medinės architektūros paveldo apsaugos finansinių šaltinių ir finansų panaudojimo mechanizmo sukūrimas

 

4.1.

Finansinių šaltinių paieškos, kooperavimo ir panaudojimo mechanizmai bei jų analizė

2006

4.2.

Struktūrinių fondų ir viešos bei privačios partnerystės projektų fondų panaudojimo galimybės Vilniaus miesto medinės architektūros paveldo apsaugos programoje (galimybių studija)

2006

 

5.

Aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų įtraukimas į medinės architektūros paveldo išsaugojimo procesą

 

5.1.

Informacijos ir artefaktų rinkimo bendri projektai

tęstinė

5.2.

Tarptautinių seminarų ciklas, skirtas medinės architektūros paveldo apsaugos problemoms

tęstinė

5.3.

Geriausių akademinių ir mokslinių darbų apie Vilniaus miesto medinės architektūros paveldą ir jo apsaugą konkursas

tęstinė

 

6.

Švietimo programa medinės architektūros paveldo apsaugos populiarinimo vienkartiniai ir tęstiniai darbai

 

 

Internetinėje laikmenoje:

 

6.1.

Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos kompiuterinė versija

2006

6.2.

Internetinio puslapio, skirto medinei architektūrai populiarinti ir apsaugos programos aktualijoms, sukūrimas

2006

6.3.

Organizacijų ir specialistų, dirbančių medinės architektūros paveldo tvarkybos srityje (kas yra kas), sąrašo sudarymas

2007 - tęstinė

 

Spaudoje ir žiniasklaidoje:

 

6.4.

Dokumentinio filmo „Medinė Vilniaus architektūra“ sukūrimas ir demonstravimas per nacionalinę televiziją

2006

6.5.

Leidinio „Vilniaus medinis kultūros paveldas“ parengimas ir platinimas

2007

 

Miesto bendruomenės švietimas ir dalyvavimo medinės architektūros paveldo apsaugoje inicijavimas:

 

6.7.

Geriausiai tvarkomo, restauruoto bei atkuriamo objekto konkursas

tęstinė

6.8.

Iniciatyva „Išsaugokime senus langus“

tęstinė

 

 

Dokumento priedai:
1-1117 - DĖL MEDINĖS ARCHITEKTŪROS PAVELDO APSAUGOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS TVIRTINIMO
Į pradžią