Keičiantis Susiję Pakeistas Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. 1-445 2016-05-11
Padalinys: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
Komentarai 
DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ  TVIRTINIMO

 

2016 m. gegužės 11 d. Nr. 1-445

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio
31 ir 36 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsniu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366,  Vilniaus miesto savivaldybės taryba 
n u s p r e n d ž i a:

            1. Patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

            2. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių užtikrinti 1 punktu patvirtintų taisyklių reikalavimų vykdymą.

4. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d.

2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-631 redakcija

2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-652 redakcija

2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-976 redakcija

2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1276 redakcija

 

 

Meras                                                                                                                        Remigijus Šimašius

______________

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

1 priedas

 

KONTEINERIŲ TECHNINĖ INFORMACIJA

 

Bendrieji reikalavimai

Konteineriai turi būti sertifikuoti pagal RAL GZ 951/1 arba lygiavertį kokybės standartą

Kiekvienas konteineris turi būti pažymėtas atitinkamu kokybės užtikrinimo ženklu

Paskirtis

Mišrių komunalinių atliekų bei pakuočių, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas

Konteinerių atitikimas standartams ir naudojamos medžiagos

Konteineriai turi atitikti galiojančius kokybės standartus

Plastikiniai atliekų konteineriai turi būti pagaminti iš naujo aukšto tankumo polietileno (HDPE) arba lygiavertės medžiagos

Konteinerio gamybai negali būti naudojamas kadmis ar kitos aplinkai pavojingos medžiagos

Medžiagos, iš kurių gaminamas konteineris, ir pats konteineris turi būti atsparūs UV spinduliams

Medžiagos iš, kurių formuojamas konteineris, turi neabsorbuoti drėgmės ir būti visiškai atsparios korozijai, šalčiui, karščiui ir cheminėms medžiagoms

Konteinerių spalva, atitinkanti standartinę gamintojo RAL spalvų paletę arba lygiavertę ir suderinta su VASA

Standartiniai konteinerių dydžiai: 0,12 m3, 0,24 m3, 0,36 m3, 0,77 m3,  l,1 m3, 1,3 m3, 2,5 m3 talpos antžeminiai konteineriai bei 3 m3, 5 m3 pusiau požeminiai (požeminiai) konteineriai

Išskirtiniais atvejais, suderinus su VASA, tose vietose, kur plastikiniai konteineriai dažnai yra sugadinami, gali būti statomi 1,1m3 talpos metaliniai konteineriai

Konteinerio žymeklis (identifikacinės žymos) montavimo vieta konteinerio priekinėje briaunoje

Informacija

Ant kiekvieno konteinerio priekinės dalies turi būti užklijuotas informacinis lipdukas

Dokumentacija

Konteinerių surinkimo (jei konteineriai surenkami), eksploatacijos, aptarnavimo bei priežiūros instrukcijos lietuvių ir originalo kalbomis

 

_________________________


 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

2 priedas

 

Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo zonų schema

 

_________________________


 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

3 priedas

 

KONTEINERIŲ AIKŠTELIŲ DYDŽIAI

 

Konteinerių aikštelės dydis

Orientacinis bendras konteinerių tūris

Orientacinis aptarnaujamų atliekų turėtojų skaičius

Orientacinis susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekis per metus

 

Labai didelė aikštelė

 

 

iki 23 m3

 

nuo 401 iki 600

 

daugiau kaip 100 tonų

 

Didelė aikštelė

 

 

iki 15 m3

 

nuo 105 iki 400

 

nuo 25 iki 100 tonų

 

Vidutinė aikštelė

 

 

iki 7 m3

 

nuo 40 iki 104

 

nuo 10 iki 25 tonų

 

Maža aikštelė

 

 

iki 3 m3

 

nuo 10 iki 39

 

nuo 2 iki 10 tonų

 

Mini aikštelė

 

 

iki 0,9 m3

 

iki 10

 

iki 2 tonų

 

______________________________


 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

4 priedas

 

 

MAISTO IR VIRTUVĖS ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

 

 

Maisto ir virtuvės atliekos:

 

1. Vaisių ir daržovių atliekos.

2. Duonos ir pyragų atliekos.

3. Ryžių ir makaronų atliekos.

4. Žuvies, vėžiagyvių ir mėsos su nedideliais kaulais ar be jų atliekos.

5. Kiaušinių lukštai.

6. Kavos tirščiai ir arbatos maišeliai.

7. Servetėlės ir popieriniai rankšluosčiai.

8. Skintos gėlės.

 

 

*Maisto ir virtuvės atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

Šios atliekos bus pradedamos tvarkyti atskirai, užtikrinus atitinkamų konteinerių įrengimą.

 

______________________________


 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

             5  priedas

 

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTE SUSIDARANČIŲ PAKUOČIŲ ATLIEKŲ BEI  ANTRINIŲ ŽALIAVŲ,  KURIAS GALIMA MESTI Į PAKUOČIŲ ATLIEKŲ  SURINKIMO KONTEINERIUS, INFORMACINIS SĄRAŠAS*

 

Pakuočių atliekų rūšys

Atliekos, kurias galima mesti į rūšiavimo konteinerius

Atliekos, kurių negalima mesti į rūšiavimo konteinerius ir kurių nepriima taromatai

Stiklo

Stikliniai buteliai, stiklainiai be dangtelių;

nereikalingi stiklo indai;

įvairaus dydžio stiklo duženos.

 

Buteliai ir stiklainiai turi  būti visiškai ištuštinti, popierinių etikečių pašalinti nebūtina.

Porcelianas, krištolas, keramika;

veidrodžiai;

elektros lemputės;

dažais ar tepalais užteršta pakuotė;

ampulės, stikliniai vaistų buteliukai;

armuotas stiklas bei stiklo lakštai;

automobilių langų stiklai.

Popieriaus ir kartono

Žurnalai, laikraščiai ir kiti spaudiniai (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele);

knygos be kietų viršelių;

kartoninės dėžutės, gofruoto kartono dėžės, popieriniai krepšiai;

lankstinukai, vokai, skrajutės, spaudos ir rašomasis popierius, knygos be kietų viršelių;

kita neužteršta popierinė pakuotė ir pakavimo popierius.

Popieriaus ir kartono atliekos neturi  būti  riebaluotos ir užterštos maisto likučiais.

Pergamentinis popierius;

kalkinis ir riebaluotas popierius;

drėgmei ir vandeniui atsparus impregnuotas, kreiduotas popierius;

laminuotas popierius, padengtas plastiku, celofanu, folija, bitumu;

panaudoti tapetai;

servetėlės, popierinės nosinės ir rankšluosčiai;

sauskelnės;

traškučių pakeliai.

Plastikų ir metalo

Plastikiniai buteliai nuo gėrimų ir kitų maisto produktų;

plastikiniai indeliai ir dėžutės nuo  padažų, majonezo ir kitų maisto produktų, indų ploviklio, šampūno ir pan.;

polietileno maišeliai ir plėvelė;

kita plastikinė pakuotė, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP, PS ženklai;

kartoninės sulčių, pieno, pieno produktų, sulčių ir kitų gėrimų pakuotės (pvz., „Tetra pak“);

traškučių pakeliai;

konservų dėžutės;

skardinės nuo gėrimų;

aliuminio lėkštės ir kepimo skardos;

 metaliniai dangteliai, dėžutės, visos kitos buityje susidarančios metalinės pakuotės atliekos.

Pakuotės turi būti visiškai ištuštintos, pašalinti maisto likučiai, buteliai ir pakeliai suspausti, užsukti kamšteliai.

Dažų, tepalų ir cheminių medžiagų likučiais užteršta tara;

žaislai iš plastiko su elektroniniais įtaisais;

plastikiniai medicinos gaminiai bei priemonės;

vaizdo kasetės, fotojuostelės, CD, DVD ir LP plokštelės;

skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai;

aerozoliniai flakonai.

 

 

Rūšiuoti taromatuo-se tinkamos yra stiklinės, metalinės arba plastikinės šių gėrimų pakuotės

Alaus ir alaus kokteilių;

sidro;

vaisių vyno;

vaisių vyno gėrimų ir kokteilių;

alkoholinių gėrimų;

stalo ar šaltinio vandens;

natūralaus mineralinio vandens;

sulčių;

nektaro.

 

Visos tinkamos pakuotės yra pažymėtos specialiu užstato ženklu.

Vaisių vyno, jo gėrimų ir kokteilių, supakuotų į vienkartines stiklines pakuotes;

vienkartinės pakuotės, kurios talpa mažesnė negu 0,1 l;

vienkartinės pakuotės, kurių talpa lygi ar didesnė negu 3 l;

gėrimų, parduodamų transporto priemonėse jų keleiviams, pakuotės;

stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės.

           

*Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų bei antrinių žaliavų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________


 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

6 priedas

 

 

KOMPOSTUOJAMŲ (BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ) ATLIEKŲ

INFORMACINIS SĄRAŠAS*

 

 

Kompostavimui tinkamos atliekos

Kompostavimui netinkamos atliekos

Buities atliekos

Sodo atliekos

Maisto atliekos (negyvūninės kilmės) – vaisių ir daržovių gabaliukai;

vaisių ir  daržovių žievės;

kiaušinių lukštai;

arbatos pakeliai;

kavos tirščiai bei jų filtrai.

Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai.

Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai.

Sodo atliekos – augalų lapai;

 nupjauta žolė;

smulkios šakos;

 jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų);

sena vazonų žemė;

kitos atliekos – triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas.

Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai.

 

*Rekomenduojamų kompostuoti individualių namų valdų sąlygomis atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________


 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

7 priedas

 

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

 

 

Didelių gabaritų atliekos:

 

1. Seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.).

2. Nenaudojama buitinė technika.

3. Langai, durys.

4. Dviračiai.

5. Kilimai.

6. Čiužiniai.

7. Vežimėliai, automobilinės kėdutės.

8. Talpos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos.

 

*Didelių gabaritų atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

______________________________


 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

8 priedas

 

STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

 

Statybos ir griovimo atliekos:

 

1. Betonas.

2. Plytos.

3. Mineralinė, akmens ir stiklo vata.

4. Gipso izoliacinės statybinės medžiagos.

5. Ruberoidas.

6. Plastikas, stiklas, popierius iš statybų.

7. Sukietėję dažai, lakai.

8. Dažyti, lakuoti paviršiai.

9. Čerpių ir keramikos gaminiai.

10. Šiferis, asbesto atliekos.

11. Putų polistirolas.

12. Dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai.

13. Linoleumas.

14. Grindų dangos.

15. Mediena iš statybų.

16. Namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kiti ).

17. Kanalizacijos, vandentiekio vamzdžiai ir jų jungiamosios dalys.

 

*Statybos ir griovimo atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________


 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

9 priedas

 

 

BUITYJE SUSIDARIUSIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ

INFORMACINIS (NEBAIGTINIS)  SĄRAŠAS*

 

 

Buityje susidariusios pavojingos atliekos:

1. Išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai.

2. Pasenę vaistai.

3. Pasenę buities chemijos produktai.

4. Lakų, dažų, klijų, tirpiklių, skiediklių atliekos.

5. Tara (pakuotės) nuo dažų, ploviklių, cheminių medžiagų.

6. Panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos.

7. Gyvsidabrio turinčios atliekos (termometrai, liuminescensinės lempos).

8. Trąšų, augalų apsaugos priemonių, agrochemijos atliekos.

9. Pasenę gesintuvai, aerozolių balionėliai.

10. Kitos pavojingos buities atliekos.

 

*Pavojingų buities atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo. Pavojingoms atliekoms priskiriamos buityje susidarančios pavojingos atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, 89 punktas), priede.

______________________________


 

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

10 priedas

 

NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

 

 

Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos:

 

1. Naudotos padangos.

2. Akumuliatoriai.

3. Galvaniniai elementai.

4. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai.

5. Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai.

6. Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai.

 

 

*Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

______________________________

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2016 m. gegužės 11 d.

sprendimu Nr. 1-445

 

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-152.

2. Taisyklių paskirtis – reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą vadovaujantis aplinkosaugos, techniniais-ekonominiais, higienos reikalavimais ir atliekų tvarkymo planų sąlygomis, šių atliekų tvarkymo procesą, jų prevencijos ir pakartotinio naudojimo reikalavimais, kurie užtikrintų saugų atliekų tvarkymą, nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius ir nepažeistų gamtą tausojančio darnios plėtros principo.

3. Taisyklės galioja Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi atliekų turėtojai privalo laikytis šių Taisyklių reikalavimų, naudotis Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.

4. Taisyklės reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus visoje Savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei kontrolės mechanizmus ir tvarką.

5. Taisyklės nereglamentuoja ne komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkymo, taip pat atliekų, kurios surenkamos komunalinių atliekų sistemą papildančiomis sistemomis, taip pat tokių atliekų tvarkymo, kuriam reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su gatvių, aikščių, kiemų ir kitų bendrojo naudojimo teritorijų priežiūra. Bešeimininkių atliekų, susidarančių teritorijose, kurių priežiūra nustatyta tvarka pavesta Savivaldybei, tvarkymą organizuoja Savivaldybė.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

6.1. atliekos šalia konteinerio – atliekos, sudėtos į maišus ir paliktos prie konteinerių (ar konteinerių aikštelėje);

6.2. atliekų tvarkymo sistemos dalyviai – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atliekų tvarkymo įrenginių administratorius, Vilniaus atliekų sistemos administratorius, Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjai, Savivaldybės didelių gabaritų atliekų vežėjas, Savivaldybės pakuočių atliekų vežėjas, Vilniaus miesto teritorijoje veikiančių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operatorius, pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) paruošėjas naudoti, atliekų turėtojai ir kitų komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkytojai;

6.3. bendro naudojimo konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi du arba daugiau atliekų turėtojų kategorijų: gyvenamųjų būstų gyventojai ir (arba) juridiniai asmenys;

6.4. buityje susidarančios pavojingos atliekos – buityje susidarančios pavojingos atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, 89 punktas), priede;

6.5. buityje susidarančios tekstilės atliekos – drabužiai, medžiagų atraižos, užuolaidos ir kita tekstilė bei avalynė, išskyrus gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas;

6.6. didelių gabaritų atliekos (toliau DGA) – komunalinių atliekų sraute susidarančios didelių gabaritų atliekos (pvz., baldai, langai, durys ir pan.);

6.7. DGA surinkimo aikštelės – aikštelės, skirtos didelių gabaritų, statybos ir griovimo, buitinės tekstilės, komunalinių atliekų sraute susidarančioms pavojingoms ir kitoms komunalinių atliekų sraute susidarančioms atliekoms, atskirtoms nuo mišrių komunalinių atliekų  srauto, priimti (DGA surinkimo aikštelėse priimamų atliekų sąrašas pateikiamas VASA interneto svetainėje);

6.8. individualaus naudojimo konteineris – komunalinėms atliekoms skirtas konteineris (konteinerių techninė informacija pateikiama 1 priede), kuriuo naudojasi viena atliekų turėtojų kategorija – individualaus namo gyventojas/ai arba vienas juridinis asmuo;

6.9. informacinis lipdukas – ant konteinerių (arba informaciniame skyde konteinerių aikštelėje, arba prie jos)  klijuojamas specialus lipdukas, kuriame pateikiama ši informacija: Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjo (mišrių komunalinių atliekų konteinerių atveju) / Savivaldybės pakuočių atliekų vežėjo (pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių atveju) pavadinimas, telefono numeris, konteinerio paskirtis ir kita reikalaujama informacija;

6.10. konteinerių aikštelė – vieta, skirta konteinerių komplektui pastatyti;

6.11. konteinerių komplektas – konteinerių grupė, skirta įvairių rūšių komunalinėms atliekoms surinkti;

6.12. konteinerio objektas – vietinės rinkliavos mokėtojo (-ų) valdomas nekilnojamojo turto objektas (-ai), kuriam (-iems) priskiriamas konteineris;

6.13. konteinerio žymeklis – prie konteinerio pritvirtinta identifikacinė žyma, per tinklines paslaugas susieta su konteinerį identifikuojančiais duomenimis;

6.14. mišrios komunalinės atliekos – likusios po pirminio rūšiavimo atliekų turėtojų komunalinės atliekos (kodas – 20 03 01);

6.15. netinkamas naudoti konteineris – konteineris, kuris turi bent vieną iš šių defektų: skilusi ar nulaužta dalis konteinerio dangčio ar dangčio visai nėra, neveikia konteinerio dangčio atidarymo mechanizmas, sugadintas bent vienas konteinerio ratukas, deformuota konteinerio forma, aplaužytos sienelės, yra įtrūkimų ar skylių konteinerio (iškeliamo maišo) sienelėse ar dugne;

6.16. Organizacijos pakuočių gamintojai ir importuotojai arba jų įsteigtos licencijuotos organizacijos;

6.17. rinkliavos mokėtojasfizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą;

2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1465 redakcija

 

6.18. Savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zona – šiose Taisyklėse apibrėžta Vilniaus miesto teritorijos dalis, kurioje veikia Savivaldybės atliekų vežėjai (atliekų tvarkymo zonų schema pateikiama 2 priede);

6.19. Savivaldybės didelių gabaritų atliekų vežėjas (toliau – DGA vežėjas) – juridinis      (-iai) asmuo (-ys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe teikiantis komunalinių atliekų sraute susidarančių didelių gabaritų, tekstilės, pavojingų, statybos ir griovimo (susidariusių po paprastojo remonto) atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą;

6.20. Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjas (toliau – MKA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-ys) , laimėjęs (-ę) viešąjį konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe teikiantis mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonoje (-se);

6.21. Savivaldybės pakuočių atliekų tvarkytojas (toliau – PA tvarkytojas) juridinis (-iai) asmuo (-ys), laimėjęs (-ę) viešąjį konkursą ir pagal (trišalę) sutartį teikiantis pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) surinkimo ir, jų vežimo paslaugą;

6.22. Savivaldybės vežėjai – apima visus 6.19-6.21 punktuose nurodytus atliekų vežėjus ir tvarkytoją;

6.23. statybos ir griovimo atliekos – atliekos  susidarančios atliekant būsto (patalpų) paprastojo remonto darbus;

6.24. UAB „VAATC“ – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, administruojantis atliekų tvarkymo įrenginius (MBA įrenginiai, regioninis sąvartynas ir DGA surinkimo aikštelės);

6.25. Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas (toliau – regioninis sąvartynas) – Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, esantis Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnijos Kazokiškių kaime;

6.26. Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau VASA) – Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, Savivaldybės tarybos pavedimu atliekantis dalį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme išvardytų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų;

6.27. vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma atliekų turėtojų įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.

7. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

 

III SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VILNIAUS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

 

8. Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktuose apibrėžta kompetencija, organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus.

9. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būklę, organizavimo bei plėtros tikslus ir priemones apibrėžia Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas, parengtas atsižvelgiant į Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą ir į Vilniaus apskrities regioninį 2014–2020 m. atliekų tvarkymo planą.

10. Savivaldybė ar Savivaldybės pavedimu VASA registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priskiriamos tvarkyti atliekos:

11.1. mišrios komunalinės;

11.2. pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos;

11.3. biologiškai skaidžios;

11.4. didelių gabaritų;

11.5. buityje susidarančios statybos ir griovimo;

11.6. buityje susidarančios tekstilės;

11.7. buityje susidarančios pavojingos;

11.8. kitos komunalinių atliekų sraute susidarančios atliekos, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai nepriskiriamos:

12.1. atliekos, kurioms netaikomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

12.2. atliekos, kurių turėtojams yra išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (toliau – TIPK leidimas) pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, arba Taršos leidimai; 

12.3. netinkamos eksploatuoti transporto priemonės;

12.4. farmacinės atliekos;

12.5. medicininės atliekos;

12.6. fekalijos, srutos, nuotekos ir kitos skystosios atliekos;

12.7. gamybinės atliekos.

13. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“.

14. Savivaldybės teritorijoje susidariusių bešeimininkių komunalinių atliekų tvarkymą organizuoja Savivaldybė.

15. Komunalinių atliekų tvarkymas visiems komunalinių atliekų turėtojams neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, organizuojamas taip, kad skatintų komunalines atliekas rūšiuoti, perdirbti ir naudoti pakartotinai.

16. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje plėtojami du  pagrindiniai komunalinių atliekų surinkimo būdai:

16.1. atliekų turėtojai vykdo atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, naudodami konteinerius; konteineriuose sukauptas mišrias komunalines atliekas, pakuočių atliekas ir antrines žaliavas išveža MKA ir PA vežėjai;

16.2. didelių gabaritų, buityje susidarančios tekstilės ir pavojingos atliekos, statybos ir griovimo atliekos bei kitos atliekos, kurios pagal šių Taisyklių priedus negali būti rūšiuojamos į pateiktus konteinerių komplektus, yra pristatomos į DGA  ir (ar) kitas atitinkamas aikšteles.

17. Renginių metu viešosiose miesto erdvėse susidariusios komunalinės atliekos tvarkomos vadovaujantis Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nustatytais reikalavimais.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VILNIAUS ATLIEKŲ SISTEMOS ADMINISTRATORIUS

 

18. VASA veiklos tikslas – užtikrinti efektyvų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą.

19. VASA privalo:

19.1. vykdyti konteinerių vietų parinkimą ir optimizavimą naujiems atliekų turėtojams;

19.2. nustatyti pagrįstą konteinerių skaičių, jų tūrį ir ištuštinimo dažnį;

19.3. administruoti konteinerių keitimą, naujų registravimą;

19.4. vykdyti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kontrolę, maršrutų stebėjimą;

19.5. spręsti dėl tvarkos aikštelėse ir su atliekų surinkimu kylančias problemas;

19.6. registruoti ir nagrinėti suinteresuotų asmenų prašymus ir skundus dėl paslaugų kokybės;

19.7. analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje;

19.8. vykdyti atliekų srautų apskaitą;

19.9. įgyvendinti visuomenės informavimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje, susijusį su vietinės rinkliavos įgyvendinimu;

19.10. teikti pasiūlymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

19.11. vykdyti kitas VASA įstatuose ar Savivaldybės priimtuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

20. VASA turi teisę:

20.1. vykdyti Taisyklių vykdymo priežiūrą ir kontrolę;

20.2. informuoti atliekų tvarkymo sistemos dalyvius apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą;

20.3. organizuoti atliekų turėtojų aprūpinimą atliekų surinkimo priemonėmis;

20.4. organizuoti konteinerių aikštelių įrengimą, jų priskyrimą konteinerių objektams ar atliekų turėtojams;

20.5. keisti komunalinių atliekų surinkimo maršrutus, paslaugos teikimo grafikus, konteinerių ištuštinimo dažnumą ir (ar) konteinerių kiekį/tūrį;

20.6. prižiūrėti ir kontroliuoti Savivaldybės vežėjų veiklą.

 

IV SKYRIUS

KONTEINERINĖ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

 

21.              Mišrios komunalinės atliekos, pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos iš atliekų turėtojų renkamos konteinerine sistema pagal su MKA vežėjais, PA vežėju ir VASA suderintus atliekų surinkimo grafikus. Komunalinių atliekų surinkimo grafikai skelbiami Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

22.              Konteinerių aikštelės dydis parenkamas siekiant komunalinių atliekų tvarkymo ekonomiškumo ir atsižvelgiant į:

22.1. atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose (didžiausios konteinerių aikštelės skirtos aptarnauti iki 600 atliekų turėtojų);

22.2. mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;

22.3. pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites (išskyrus konteinerius, skirtus stiklo pakuotėms, kurie turi būti tuštinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį).

23.     Komunalinių atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonos (2 priedas):

23.1. šiaurinė miesto dalis – Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys;

23.2. rytinė miesto dalis – Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis;

23.3. pietinė miesto dalis – Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis ir pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis;

23.4. vakarinė miesto dalis – Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijos;

23.5. centrinė miesto dalis – Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KONTEINERIAI, JŲ KOMPLEKTAI, AIKŠTELĖS

 

24. Mišrios komunalinės atliekos ir pakuočių atliekos (antrinės žaliavos) surenkamos į konteinerius, kurie turi būti pažymėti pagal paskirtį ir identifikuoti skirtais konteinerio žymekliais ir informaciniais lipdukais.

25. Savivaldybės teritorijoje pagal užstatymo intensyvumą naudojami bendro arba individualaus naudojimo konteineriai. Kokie konteineriai naudojami konkrečioje vietoje (teritorijoje) sprendžia VASA vadovaudamasi šiais principais:

25.1. ekonomiškumo – atliekų surinkimo prioritetas skiriamas bendro naudojimo konteineriams (jų komplektams);

25.2. racionalumo – prie vieno konteinerių objekto daugiau nei vienas individualaus ar bendro naudojimo konteineris (ar jų komplektas) gali būti statomas tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., atstumas iki artimiausios bendro naudojimo konteinerių aikštelės viršija 100 metrų, aikštele naudojasi daugiau kaip 600 gyventojų ir pan.).

26. Bendro naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai:

26.1. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai);

26.2. du arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, bendrai valdančių pastatą (statinį);

26.3. garažų ir sodininkų bendrijų nariai;

26.4. individualių namų gyventojai, kai MKA ar PA vežėjui nėra galimybės privažiuoti prie tokių namų valdų, ir pritarus VASA;

26.5. dviejų ir daugiau individualių namų gyventojai sutarę tarpusavyje ir pritarus VASA.

27. Individualaus naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai:

27.1. individualios namų valdos savininkas (naudotojas) savo valdomame žemės sklype;

27.2. VASA pritarimu juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis pastatą (statinį) ;

27.3. atliekų turėtojas, kurio konteinerių objektas yra nutolęs didesniu nei 100 metrų atstumu nuo bendro naudojimo konteinerių aikštelės, su sąlyga, kad prie jo privažiuoti įmanoma;

27.4. VASA pritarimu sodininkų ar kitos bendrijos narys (fizinis ar juridinis asmuo).

28. Konteinerių komplektą minimaliai sudaro šios paskirties konteineriai:

28.1. mišrių komunalinių atliekų konteineris;

28.2. stiklo pakuočių atliekų konteineris;

28.3. plastiko ir metalo pakuočių atliekų konteineris;

28.4. popieriaus ir kartono pakuočių atliekų konteineris;

28.5. atskirais atvejais gali būti bendras visų pakuočių atliekų (išskyrus stiklą) konteineris.

29. Konteinerių komplekto sudėtį ir konteinerių rūšis konkrečioje vietoje nustato ir savo interneto svetainėje skelbia VASA.

30. Savivaldybės teritorijoje gali būti naudojami požeminių, pusiau požeminių arba antžeminių atliekų konteinerių komplektai, kurių skaičius ir išdėstymo vietos nurodomi Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemoje (toliau – Schema), tvirtinamoje Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Bendro naudojimo konteinerių komplektų išdėstymo vietas konteinerių objektams paskirsto VASA.

31. Pagal Schemą Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo vietose įrengiamos konteinerių aikštelės ir konteinerių statymo vietos. Konteinerių aikštelių vietos ir konteinerių statymo vietos parenkamos taip, kad kiekvienam atliekų turėtojui būtų užtikrinta galimybė naudotis mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteineriais, nuo konteinerių objekto nutolusiais ne didesniu kaip 150 metrų atstumu (nuo 2018 m. ne didesniu kaip 100 metrų atstumu).

32. Komunalinių atliekų surinkimo vietose pagal susikaupiančių komunalinių atliekų kiekį, įrengiama viena ar kelios iš 5 skirtingų dydžių konteinerių aikštelės: labai didelė, didelė, vidutinė, maža ir mini (konteinerių aikštelių dydžiai pateikiami 3 priede).

33. Konteinerių aikštelės dydis parenkamas siekiant komunalinių atliekų tvarkymo ekonomiškumo, atsižvelgiant į atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose ir konteinerių ištuštinimo dažnumą.

34. Konteinerių pastatymo vietos ir konteinerių aikštelių vietos paprastai numatomos šalia konteinerių objekto, faktiškai naudojamos teritorijos ar konteinerių objektui suformuoto žemės sklypo ribose.

35. Individualių konteinerių naudotojai, VASA pritarus, gali pasirinkti konteinerio talpą. Konteinerio talpos dydis negali būti mažesnis kaip 0,12 m3.

36. Netinkamą naudoti mišrių komunalinių atliekų konteinerį MKA vežėjas, o  pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteinerį PA vežėjas turi pakeisti ar suremontuoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie tai gavimo dienos. Tais atvejais, kai MKA ar PA vežėjas prieštarauja dėl konteinerio pakeitimo ar remonto, sprendimą dėl konteinerio pakeitimo ar remonto ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima VASA.

37. Individualaus naudojimo konteinerio aikštelės įrengimą atliekų turėtojo valdomo žemės sklypo ribose organizuoja ir finansuoja pats atliekų turėtojas. MKA ar PA vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie tokio konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti) (konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatyta automobiliais, neapribotas konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) teritorijoje ir pan.). Jei MKA ar PA vežėjui nesudaroma galimybė privažiuoti prie konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), atliekų turėtojas pagal nustatytą grafiką turi išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą (iš anksto suderintą su VASA ir MKA ar PA vežėju).

38. Trūkstant tinkamų vietų pakuočių atliekoms (antrinėms žaliavoms) skirtiems konteineriams pastatyti, tinkama tokiems konteineriams vieta derinama tarp VASA, Savivaldybės ir PA vežėjo (tokios vietos pagal galimybes parenkamos prie prekybos centrų, degalinių, prie įvažiavimo kelių į kiemus ar kitose gausiai atliekų turėtojų lankomose vietose, netoli bendro naudojimo MKA konteineriams skirtų vietų). Tokiu atveju bendro naudojimo konteinerių pakuočių atliekoms (antrinėms žaliavoms) surinkti komplektų skaičius gali būti mažesnis nei konteinerių mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti skaičius, tačiau ne mažesnis už teisės aktais nustatytą skaičių ir nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų.

39. Konteineriai negali būti perpildyti, atliekos pilamos tik iki viršutinio krašto (be kaupo), konteinerių dangčiai turi būti laisvai uždaromi. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius. Į konteinerius nebetelpančios atliekos turi būti talpinamos į maišus bei paliekamos šalia konteinerių.

40. Draudžiama komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas. Draudžiama pilti atliekas šalia konteinerių.

41. Konteinerių švara turi būti nuolat palaikoma vadovaujantis galiojančių teisės aktų (higienos normų) reikalavimais. Mišrių komunalinių atliekų konteinerius plauna ir dezinfekuoja MKA vežėjas, o pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteinerius PA vežėjas pagal trišales su Savivaldybe pasirašytas sutarčių sąlygas.

42. Savivaldybės administracija ir VASA viešai skelbia savo interneto svetainėse visų Savivaldybės teritorijoje esančių bendro naudojimo konteinerių mišrioms komunalinėms atliekoms ir pakuotėms, pakuočių atliekoms (antrinėms žaliavoms) rinkti statymo vietas ir konteinerių aikštelių vietas, jose esančių ar numatytų pastatyti konteinerių skaičių.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS

 

43. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos surenkamos į konteinerius, įrengtus tam skirtose vietose.

44. Savivaldybė organizuoja ir vykdo pagal su Organizacijomis suderintas konkurso sąlygas pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir vežimo paslaugų pirkimo konkursus ir/ar atskirą paruošimo naudoti ir naudojimo konkursą.

45. Organizacijos Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka dalyvauja organizuojant pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

46. Organizacijos teisės aktų nustatyta tvarka finansiškai prisideda prie atliekų turėtojų ir konteinerių aikštelių aprūpinimo pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis ir skatina atliekų turėtojus naudotis pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema.

47. Ne gamybinę ūkinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys privalo naudotis Savivaldybės sukurta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal atskirą (-as) sutartį (-is) su atitinkamos rūšies atliekų tvarkytoju
(-ais).

48. Informacija apie Vilniaus komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančią pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo sistemą skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

 

TREČIASIS  SKIRSNIS

ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

49. Atliekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:

49.1. fiziniai asmenys (gyventojai);

49.2. juridiniai asmenys, kurių veikloje susidaro komunalinės atliekos.

2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1465 redakcija

 

50. Atliekų turėtojai turi teisę:

50.1. gauti tinkamas atliekų tvarkymo paslaugas;

50.2. teikti Savivaldybei ir (arba) VASA pasiūlymus dėl Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo;

50.3. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;

50.4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą lengvatomis, jei tai nustatyta Vilniaus miesto vietinės rinkliavos nuostatuose;

50.5. kreiptis į VASA ir į MKA ar PA vežėją dėl naudojamų konteinerių kiekio ir (ar) talpos ir (ar) ištuštinimo dažnumo pakeitimo;

50.6. informuoti VASA, Savivaldybės administraciją, Savivaldybės vežėjus apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą.

51. Atliekų turėtojai privalo:

51.1. siekti mažinti komunalinių atliekų susidarymą;

51.2. rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai;

51.3. susidariusias mišrias komunalines atliekas perduoti Savivaldybės vežėjui tik šiose Taisyklėse nustatyta tvarka;

51.4. nepalikti šalia bendro naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių atliekų, kurioms rinkti šie konteineriai nėra skirti;

51.5. netelpančias į konteinerius mišrias ir pakuočių (antrinių žaliavų) atliekas kaupti maišuose ir palikti šalia atitinkamų konteinerių, o didelių gabaritų pakuotes ir jų atliekas – šalia pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteinerių, jeigu MKA ar PA vežėjas dėl netinkamų privažiavimo sąlygų negali ištuštinti konteinerių nustatytą dieną, o atliekos netelpa į konteinerius dėl jų perpildymo arba per didelių tokių atliekų gabaritų;

51.6. susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje pagal jų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, mesti į atitinkamos paskirties konteinerius;

51.7. laikytis atliekų rūšiavimo instrukcijų ir rekomendacijų (5 priede pateikiamas informacinis pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamųjų atliekų sąrašas);

51.8. neatsikratyti atliekų gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose ar kitur;

51.9. naudotis tik tais konteineriais, kuriuos suderinę su VASA konteinerių aikštelėje arba konteinerių statymo vietoje įrengė ir (ar) pastatė MKA ir PA vežėjai;

51.10. išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių statymo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždarose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką);

51.11. užtikrinti MKA ar PA vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį (užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui) tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių statymo vietas (pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan.);

51.12. konteinerių aikštelėse ir jų aptarnavimo zonose nestatyti transporto priemonių bei užtikrinti tinkamą ir saugų privažiavimą ir priėjimą prie konteinerių;

51.13. gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas atskirti jų susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis;

51.14. informuoti Savivaldybę ir (arba) VASA apie aplinkos teršimą atliekomis ir (ar) Taisyklių nesilaikymą;

51.15. teikti informaciją, reikalingą komunalinių atliekų kiekiams ir sudėčiai įvertinti;

51.16. laikytis šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų.

52. Atliekų turėtojams, nurodytiems Taisyklių 49.1 ir 49.2 punktuose, komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugą teikia tik MKA, DGA ir PA vežėjai.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

53. MKA ir PA vežėjai turi teisę:

53.1. neištuštinti konteinerių, jeigu atliekų turėtojas nepristato atliekų surinkimo konteinerio į suderintą konteinerių ištuštinimo vietą nustatytu laiku arba konteineris yra fiziškai nepasiekiamas (tokiu atveju faktas fiksuojamas fotonuotrauka);

53.2. netuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerių, jei konteineriuose yra daiktų ar atliekų, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šias Taisykles ar kelia grėsmę MKA vežėjo personalui ir (ar) aplinkai (apie tokį atvejį turi būti informuojama VASA, kuri priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo tvarkos);

53.3. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų.

54. DGA vežėjas turi teisę neišvežti iš komunalinių atliekų srauto atskirtų, nustatytose vietose padėtų didelių gabaritų, statybos ir griovimo (po paprasto remonto susidariusių), pavojingų ar tekstilės atliekų, jei:

54.1. atliekų turėtojas suderintu laiku ir į suderintą vietą nepristato aukščiau išvardintų atliekų;

54.2. DGA vežėjui atvykus į šių atliekų surinkimo vietą paaiškėja, kad atliekų kiekis ir rūšis skiriasi nuo atliekų išvežimo užsakymo registracijos metu nurodytos informacijos.

55. Savivaldybės vežėjai privalo:

55.1. teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir nustatytus minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės ir kitų teisės aktų reikalavimus;

55.2. vykdyti veiklą tik tokiomis valandomis, kuriomis Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama atliekų išvežimo veikla;

55.3. teikti su atliekų tvarkymu susijusią informaciją.

56. MKA ir PA vežėjai privalo:

56.1. vizualiai patikrinti aptarnaujamų atliekų konteinerių turinį ir įvertinti rūšiavimo kokybę;

56.2. su VASA suderinti atliekų išvežimo grafikus.

57. MKA vežėjas privalo:

57.1. į mišrių komunalinių atliekų šiukšliavežį versti tik mišrias komunalines atliekas;

57.2. surinktas mišrias komunalines atliekas pristatyti į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (toliau – MBA įrenginiai; mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo, atskyrimo ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai, esantys adresu Jočionių g. 13, Vilnius);

57.3. nevykdyti jokios mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir (ar) tvarkymo veiklos prieš pristatant šias atliekas į MBA įrenginius.

58. Kai MKA ar PA vežėjas konstatuoja (fiksuoja fotonuotraukomis), kad atliekų turėtojas perkrauna konteinerį arba meta į jį atliekas, kurioms rinkti yra skirtas kitokios rūšies konteineris arba kurios negali būti metamos į konteinerius, jis turi informuoti VASA apie tokius atvejus. VASA ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo dažnumo pakeitimo ar atsakomybės už šių Taisyklių pažeidimą taikymo (konteinerių užpildymo kitokios rūšies atliekomis atveju).

59. Jei komunalinės atliekos netelpa į konteinerius, jos turi būti sudėtos į maišus ir paliktos šalia komunalinių atliekų konteinerių. Užpildytus konteinerius MKA vežėjas privalo pasverti ir ištuštinti į šiukšliavežius, maišuose likusias atliekas – sudėti į konteinerius,  juos pasverti ir tuštinti pakartotinai, o tokį faktą fiksuoti fotonuotraukose ir skelbti VASA informacinėje sistemoje.

60. Savivaldybės vežėjai turi fiksuoti Taisyklių pažeidimus ir informuoti apie tai Savivaldybę ir VASA.

 

V SKYRIUS

KITŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ TVARKYMAS

(NE KONTEINERINE SISTEMA)

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

61. Individualių namų valdų savininkai ir juridiniai asmenys, veikiantys (buveinė yra registruota) ne daugiabučio gyvenamojo namo patalpose, susidariusias medžių, krūmų genėjimo atliekas, nušienautą žolę, lapus, gėles, medienos drožles ir kitas augmenijos atliekas (biologiškai skaidžias, kurias galima kompostuoti; informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 6 priede), privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir:

61.1. atliekų turėtojai, kurie turi galimybes tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, specialiai tam skirtoje vietoje ar esant galimybei bendruose kelių atliekų turėtojų bendrai valdomuose savo lėšomis įrengtuose kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis;

61.2. atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, šias atskirtas atliekas privalo pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kurių adresai skelbiami VASA ir Savivaldybės interneto svetainėse.

62. Daugiabučių namų sklypuose ir (ar) daugiabučių namų patalpų savininkų faktiškai naudojamose teritorijose susidariusios biologiškai skaidžios (kompostuojamos) atliekos tvarkomos vadovaujantis Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nustatytais reikalavimais.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

63. DGA (pavyzdinis didelių gabaritų atliekų sąrašas pateikiamas 7 priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VASA interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

63.1. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) šias atliekas gali nemokamai priduoti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje;

63.2. fiziniai ir juridiniai asmenys šias atliekas gali perduoti DGA vežėjui užsisakę mokamą šių atliekų išvežimo paslaugą. Paslaugos užsakymas atliekamas VASA interneto svetainėje nurodytu registruotu skambučiu arba elektroniniu paštu atliekų turėtojui nurodant DGA rūšį ir preliminarų kiekį. Paslauga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti suteikta su VASA suderintu laiku per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo dienos;

63.3. fiziniai ir juridiniai asmenys gali priduoti DGA nemokamai DGA vežėjui du kartus per metus su VASA suderintoje vietoje ir laiku. Surinkimas vykdomas apvažiavimo būdu;

63.4. juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), šias atliekas gali nemokamai priduoti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje.

64. Fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) ir juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), kurie viršija VASA nurodytas DGA svorio ir (ar) kiekio ribas, šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršį tvarko savo lėšomis.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

65. Statybos ir griovimo atliekos (informacinis statybos ir griovimo atliekų sąrašas pateikiamas 8 priede), susidarančios atliekant gyvenamojo būsto (patalpų) paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, ir, kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VASA, turi būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų, surūšiuotos, sudėtos į patvarius atliekų maišus (ar kitas izoliuojančias talpas) ir surenkamos tokia tvarka:

65.1. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) šias atliekas gali nemokamai pristatyti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje;

65.2. fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys šias atliekas gali perduoti DGA vežėjui užsisakę mokamą šių atliekų išvežimo paslaugą. Paslaugos užsakymas atliekamas VASA nurodytu registruotu skambučiu arba elektroniniu paštu, atliekų turėtojui nurodant statybos ir griovimo atliekų rūšį ir preliminarų kiekį. Paslauga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti suteikta su VASA suderintu laiku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo dienos;

65.3. fiziniai ir juridiniai asmenys gali priduoti statybos ir griovimo atliekas nemokamai DGA vežėjui du kartus per metus su VASA suderintoje vietoje ir laiku. Surinkimas vykdomas apvažiavimo būdu;

65.4. juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), gali šias atliekas nemokamai pristatyti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje.

66. Fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), statybos ir griovimo atliekų kiekius, kurie viršija VASA nurodytas ribas, tvarko savo lėšomis.

67. Paprastojo remonto darbų metu susidarančios pavojingos atliekos (įvairūs dažai, lakai, tirpikliai ar medžiagos, kuriose yra ar, atliekų turėtojo nuomone, gali būti asbesto, gyvsidabrio ir (ar) kt. pavojingų medžiagų) surenkamas ir perduodamas šių Taisyklių penktojo skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

68. Statybos ir griovimo atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, sutartiniais pagrindais perduodamos tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka. Tokios statybos ir griovimo atliekos nėra komunalinės atliekos ir jų tvarkymo išlaidos nėra finansuojamos iš rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą lėšų.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

69. Buityje susidarančios tekstilės atliekos, kurių surinkimo svorių ribos pateikiamos VASA interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

69.1. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) šias atliekas gali nemokamai priduoti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje;

69.2. fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys šias atliekas gali perduoti DGA vežėjui užsisakę mokamą šių atliekų išvežimo paslaugą. Paslaugos užsakymas atliekamas VASA nurodytu registruotu skambučiu arba elektroniniu paštu, atliekų turėtojui nurodant buityje susidarančių tekstilės atliekų rūšį ir preliminarų kiekį. Paslauga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti suteikta su VASA suderintu laiku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo dienos;

69.3. fiziniai ir juridiniai asmenys gali priduoti buityje susidarančias tekstilės atliekas nemokamai DGA vežėjui du kartus per metus su VASA suderintoje vietoje ir laiku. Surinkimas vykdomas apvažiavimo būdu.

70. Fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) buityje susidarančių tekstilės atliekų kiekius, kurie viršija VASA nurodytas ribas, tvarko savo lėšomis.

71. Juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), tekstilės atliekas tvarko savo lėšomis.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BUITYJE SUSIDARIUSIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

72. Buityje susidariusios pavojingos atliekos (informacinis (nebaigtinis) pavojingų atliekų sąrašas pateikiamas 9 priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VASA interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

72.1. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) pristato nemokamai į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje;

72.2. fiziniai ir juridiniai asmenys šias atliekas gali perduoti DGA vežėjui užsisakę mokamą šių atliekų išvežimo paslaugą. Paslaugos užsakymas atliekamas VASA interneto svetainėje nurodytu registruotu skambučiu arba elektroniniu paštu, atliekų turėtojui nurodant pavojingų atliekų rūšį ir preliminarų kiekį. Paslauga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti suteikta su VASA suderintu laiku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo dienos;

72.3. fiziniai ir juridiniai asmenys gali priduoti buityje susidariusias pavojingas atliekas nemokamai DGA vežėjui du kartus per metus su VASA suderintoje vietoje ir laiku. Surinkimas vykdomas apvažiavimo būdu.

73. Fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) buityje susidariusių pavojingų atliekų rūšis ir kiekius, patenkančius į VASA nurodytus apribojimus, gali savo lėšomis perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias pavojingas atliekas, sutartiniu pagrindu.

74. Baterijų ir akumuliatorių atliekų turėtojas privalo atskirti tokias atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti baterijų ir akumuliatorių atliekas į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Šių atliekų priėmimo vietos ir jų tvarkytojų rekvizitai skelbiami Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

75. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos (informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 10 priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VASA interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

75.1. pristatomos į tokių gaminių gamintojų, importuotojų ar platintojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas. Šių vietų adresai yra skelbiami tokias atliekas tvarkančių atliekų tvarkytojų ir Savivaldybės interneto svetainėse;

75.2. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) šias atliekas gali pristatyti nemokamai į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai yra skelbiami UAB „VAATC“ interneto svetainėje, laikydamiesi VASA skelbiamų tokių atliekų kiekio ir rūšies apribojimų;

75.3. perduoti tokias atliekas kitam atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.

76. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekiai, viršijantys VASA nurodytas ribas, ir apmokestinamų gaminių atliekų rūšys, kurių nemokamas priėmimas į atitinkamas aikšteles nėra numatytas VASA, tvarkomos šia tvarka:

76.1. transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidarančias apmokestinamųjų gaminių atliekas perduoti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms;

76.2. teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka perduoti tokias atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams;

76.3. padangas perduoti padangų platintojui teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

77. Draudžiama šios rūšies atliekas tvarkyti kitaip nei nurodyta šiame skyriuje.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMAS, ŠALINIMAS IR ŠALINIMO VIETŲ VĖLESNĖ PRIEŽIŪRA

 

78. Savivaldybėje surinktos komunalinės atliekos naudojamos, šalinamos ir jų šalinimo vietų vėlesnė priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

79. Savivaldybė siekia atliekas sudarančias medžiagas panaudoti konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų ar perdirbti į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas.

80. MBA įrenginių operatorius privalo užtikrinti nepertraukiamą mišrių komunalinių atliekų priėmimą ir jų tvarkymo veiklą, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

81. Nebaigtinį atliekų naudojimo ir šalinimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

82. Netinkamos naudoti, likusios po apdorojimo Savivaldybės komunalinės atliekos šalinamos sąvartyne.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

83. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

84. Skundus dėl VASA priimtų sprendimų ir / ar šių Taisyklių pažeidimus nagrinėja Savivaldybės administracija. 

85. Atliekų turėtojams, pažeidusiems šių Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

86. Atliekų turėtojo patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

____________________________

 

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2016 m. gegužės 11 d.

sprendimu Nr. 1-445

 

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

21. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-152.

22. Taisyklių paskirtis – reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą vadovaujantis aplinkosaugos, techniniais-ekonominiais, higienos reikalavimais ir atliekų tvarkymo planų sąlygomis, šių atliekų tvarkymo procesą, jų prevencijos ir pakartotinio naudojimo reikalavimais, kurie užtikrintų saugų atliekų tvarkymą, nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius ir nepažeistų gamtą tausojančio darnios plėtros principo.

23. Taisyklės galioja Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi atliekų turėtojai privalo laikytis šių Taisyklių reikalavimų, naudotis Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.

24. Taisyklės reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus visoje Savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei kontrolės mechanizmus ir tvarką.

25. Taisyklės nereglamentuoja ne komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkymo, taip pat atliekų, kurios surenkamos komunalinių atliekų sistemą papildančiomis sistemomis, taip pat tokių atliekų tvarkymo, kuriam reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su gatvių, aikščių, kiemų ir kitų bendrojo naudojimo teritorijų priežiūra. Bešeimininkių atliekų, susidarančių teritorijose, kurių priežiūra nustatyta tvarka pavesta Savivaldybei, tvarkymą organizuoja Savivaldybė.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

26. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

6.28. atliekos šalia konteinerio – atliekos, sudėtos į maišus ir paliktos prie konteinerių (ar konteinerių aikštelėje);

6.29. atliekų tvarkymo sistemos dalyviai – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atliekų tvarkymo įrenginių administratorius, Vilniaus atliekų sistemos administratorius, Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjai, Savivaldybės didelių gabaritų atliekų vežėjas, Savivaldybės pakuočių atliekų vežėjas, Vilniaus miesto teritorijoje veikiančių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operatorius, pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) paruošėjas naudoti, atliekų turėtojai ir kitų komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkytojai;

6.30. bendro naudojimo konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi du arba daugiau atliekų turėtojų kategorijų: gyvenamųjų būstų gyventojai ir (arba) juridiniai asmenys;

6.31. buityje susidarančios pavojingos atliekos – buityje susidarančios pavojingos atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, 89 punktas), priede;

6.32. buityje susidarančios tekstilės atliekos – drabužiai, medžiagų atraižos, užuolaidos ir kita tekstilė bei avalynė, išskyrus gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas;

6.33. didelių gabaritų atliekos (toliau DGA) – komunalinių atliekų sraute susidarančios didelių gabaritų atliekos (pvz., baldai, langai, durys ir pan.);

6.34. DGA surinkimo aikštelės – aikštelės, skirtos didelių gabaritų, statybos ir griovimo, buitinės tekstilės, komunalinių atliekų sraute susidarančioms pavojingoms ir kitoms komunalinių atliekų sraute susidarančioms atliekoms, atskirtoms nuo mišrių komunalinių atliekų  srauto, priimti (DGA surinkimo aikštelėse priimamų atliekų sąrašas pateikiamas VASA interneto svetainėje);

6.35. individualaus naudojimo konteineris – komunalinėms atliekoms skirtas konteineris (konteinerių techninė informacija pateikiama 1 priede), kuriuo naudojasi viena atliekų turėtojų kategorija – individualaus namo gyventojas/ai arba vienas juridinis asmuo;

6.36. informacinis lipdukas – ant konteinerių (arba informaciniame skyde konteinerių aikštelėje, arba prie jos)  klijuojamas specialus lipdukas, kuriame pateikiama ši informacija: Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjo (mišrių komunalinių atliekų konteinerių atveju) / Savivaldybės pakuočių atliekų vežėjo (pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių atveju) pavadinimas, telefono numeris, konteinerio paskirtis ir kita reikalaujama informacija;

6.37. konteinerių aikštelė – vieta, skirta konteinerių komplektui pastatyti;

6.38. konteinerių komplektas – konteinerių grupė, skirta įvairių rūšių komunalinėms atliekoms surinkti;

6.39. konteinerio objektas – vietinės rinkliavos mokėtojo (-ų) valdomas nekilnojamojo turto objektas (-ai), kuriam (-iems) priskiriamas konteineris;

6.40. konteinerio žymeklis – prie konteinerio pritvirtinta identifikacinė žyma, per tinklines paslaugas susieta su konteinerį identifikuojančiais duomenimis;

6.41. mišrios komunalinės atliekos – likusios po pirminio rūšiavimo atliekų turėtojų komunalinės atliekos (kodas – 20 03 01);

6.42. netinkamas naudoti konteineris – konteineris, kuris turi bent vieną iš šių defektų: skilusi ar nulaužta dalis konteinerio dangčio ar dangčio visai nėra, neveikia konteinerio dangčio atidarymo mechanizmas, sugadintas bent vienas konteinerio ratukas, deformuota konteinerio forma, aplaužytos sienelės, yra įtrūkimų ar skylių konteinerio (iškeliamo maišo) sienelėse ar dugne;

6.43. Organizacijos pakuočių gamintojai ir importuotojai arba jų įsteigtos licencijuotos organizacijos;

6.44. rinkliavos mokėtojaiatliekų turėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių veikloje susidaro komunalinės atliekos (jei tokių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas juridiniam asmeniui išduotame TIPK/Taršos leidime arba juridinis asmuo TIPK/Taršos leidimo neturi ir neprivalo turėti) ir kuriems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą;

6.45. Savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zona – šiose Taisyklėse apibrėžta Vilniaus miesto teritorijos dalis, kurioje veikia Savivaldybės atliekų vežėjai (atliekų tvarkymo zonų schema pateikiama 2 priede);

6.46. Savivaldybės didelių gabaritų atliekų vežėjas (toliau – DGA vežėjas) – juridinis      (-iai) asmuo (-ys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe teikiantis komunalinių atliekų sraute susidarančių didelių gabaritų, tekstilės, pavojingų, statybos ir griovimo (susidariusių po paprastojo remonto) atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą;

6.47. Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjas (toliau – MKA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-ys) , laimėjęs (-ę) viešąjį konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe teikiantis mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonoje (-se);

6.48. Savivaldybės pakuočių atliekų tvarkytojas (toliau – PA tvarkytojas) juridinis (-iai) asmuo (-ys), laimėjęs (-ę) viešąjį konkursą ir pagal (trišalę) sutartį teikiantis pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) surinkimo ir, jų vežimo paslaugą;

6.49. Savivaldybės vežėjai – apima visus 6.19-6.21 punktuose nurodytus atliekų vežėjus ir tvarkytoją;

6.50. statybos ir griovimo atliekos – atliekos  susidarančios atliekant būsto (patalpų) paprastojo remonto darbus;

6.51. UAB „VAATC“ – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, administruojantis atliekų tvarkymo įrenginius (MBA įrenginiai, regioninis sąvartynas ir DGA surinkimo aikštelės);

6.52. Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas (toliau – regioninis sąvartynas) – Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, esantis Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnijos Kazokiškių kaime;

6.53. Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau VASA) – Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, Savivaldybės tarybos pavedimu atliekantis dalį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme išvardytų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų;

6.54. vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma atliekų turėtojų įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.

27. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

 

III SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VILNIAUS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

 

28. Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktuose apibrėžta kompetencija, organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus.

29. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būklę, organizavimo bei plėtros tikslus ir priemones apibrėžia Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas, parengtas atsižvelgiant į Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą ir į Vilniaus apskrities regioninį 2014–2020 m. atliekų tvarkymo planą.

30. Savivaldybė ar Savivaldybės pavedimu VASA registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

31. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priskiriamos tvarkyti atliekos:

31.1. mišrios komunalinės;

31.2. pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos;

31.3. biologiškai skaidžios;

31.4. didelių gabaritų;

31.5. buityje susidarančios statybos ir griovimo;

31.6. buityje susidarančios tekstilės;

31.7. buityje susidarančios pavojingos;

31.8. kitos komunalinių atliekų sraute susidarančios atliekos, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

32. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai nepriskiriamos:

32.1. atliekos, kurioms netaikomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

32.2. atliekos, kurių turėtojams yra išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (toliau – TIPK leidimas) pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, arba Taršos leidimai; 

32.3. netinkamos eksploatuoti transporto priemonės;

32.4. farmacinės atliekos;

32.5. medicininės atliekos;

32.6. fekalijos, srutos, nuotekos ir kitos skystosios atliekos;

32.7. gamybinės atliekos.

33. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“.

34. Savivaldybės teritorijoje susidariusių bešeimininkių komunalinių atliekų tvarkymą organizuoja Savivaldybė.

35. Komunalinių atliekų tvarkymas visiems komunalinių atliekų turėtojams neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, organizuojamas taip, kad skatintų komunalines atliekas rūšiuoti, perdirbti ir naudoti pakartotinai.

36. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje plėtojami du  pagrindiniai komunalinių atliekų surinkimo būdai:

36.1. atliekų turėtojai vykdo atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, naudodami konteinerius; konteineriuose sukauptas mišrias komunalines atliekas, pakuočių atliekas ir antrines žaliavas išveža MKA ir PA vežėjai;

36.2. didelių gabaritų, buityje susidarančios tekstilės ir pavojingos atliekos, statybos ir griovimo atliekos bei kitos atliekos, kurios pagal šių Taisyklių priedus negali būti rūšiuojamos į pateiktus konteinerių komplektus, yra pristatomos į DGA  ir (ar) kitas atitinkamas aikšteles.

37. Renginių metu viešosiose miesto erdvėse susidariusios komunalinės atliekos tvarkomos vadovaujantis Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nustatytais reikalavimais.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VILNIAUS ATLIEKŲ SISTEMOS ADMINISTRATORIUS

 

38. VASA veiklos tikslas – užtikrinti efektyvų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą.

39. VASA privalo:

39.1. vykdyti konteinerių vietų parinkimą ir optimizavimą naujiems atliekų turėtojams;

39.2. nustatyti pagrįstą konteinerių skaičių, jų tūrį ir ištuštinimo dažnį;

39.3. administruoti konteinerių keitimą, naujų registravimą;

39.4. vykdyti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kontrolę, maršrutų stebėjimą;

39.5. spręsti dėl tvarkos aikštelėse ir su atliekų surinkimu kylančias problemas;

39.6. registruoti ir nagrinėti suinteresuotų asmenų prašymus ir skundus dėl paslaugų kokybės;

39.7. analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje;

39.8. vykdyti atliekų srautų apskaitą;

39.9. įgyvendinti visuomenės informavimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje, susijusį su vietinės rinkliavos įgyvendinimu;

39.10. teikti pasiūlymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

39.11. vykdyti kitas VASA įstatuose ar Savivaldybės priimtuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

40. VASA turi teisę:

40.1. vykdyti Taisyklių vykdymo priežiūrą ir kontrolę;

40.2. informuoti atliekų tvarkymo sistemos dalyvius apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą;

40.3. organizuoti atliekų turėtojų aprūpinimą atliekų surinkimo priemonėmis;

40.4. organizuoti konteinerių aikštelių įrengimą, jų priskyrimą konteinerių objektams ar atliekų turėtojams;

40.5. keisti komunalinių atliekų surinkimo maršrutus, paslaugos teikimo grafikus, konteinerių ištuštinimo dažnumą ir (ar) konteinerių kiekį/tūrį;

40.6. prižiūrėti ir kontroliuoti Savivaldybės vežėjų veiklą.

 

IV SKYRIUS

KONTEINERINĖ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

 

24.              Mišrios komunalinės atliekos, pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos iš atliekų turėtojų renkamos konteinerine sistema pagal su MKA vežėjais, PA vežėju ir VASA suderintus atliekų surinkimo grafikus. Komunalinių atliekų surinkimo grafikai skelbiami Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

25.              Konteinerių aikštelės dydis parenkamas siekiant komunalinių atliekų tvarkymo ekonomiškumo ir atsižvelgiant į:

25.1. atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose (didžiausios konteinerių aikštelės skirtos aptarnauti iki 600 atliekų turėtojų);

25.2. mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;

25.3. pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites (išskyrus konteinerius, skirtus stiklo pakuotėms, kurie turi būti tuštinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį).

26.     Komunalinių atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonos (2 priedas):

26.1. šiaurinė miesto dalis – Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys;

26.2. rytinė miesto dalis – Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis;

26.3. pietinė miesto dalis – Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis ir pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis;

26.4. vakarinė miesto dalis – Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijos;

26.5. centrinė miesto dalis – Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KONTEINERIAI, JŲ KOMPLEKTAI, AIKŠTELĖS

 

49. Mišrios komunalinės atliekos ir pakuočių atliekos (antrinės žaliavos) surenkamos į konteinerius, kurie turi būti pažymėti pagal paskirtį ir identifikuoti skirtais konteinerio žymekliais ir informaciniais lipdukais.

50. Savivaldybės teritorijoje pagal užstatymo intensyvumą naudojami bendro arba individualaus naudojimo konteineriai. Kokie konteineriai naudojami konkrečioje vietoje (teritorijoje) sprendžia VASA vadovaudamasi šiais principais:

50.1. ekonomiškumo – atliekų surinkimo prioritetas skiriamas bendro naudojimo konteineriams (jų komplektams);

50.2. racionalumo – prie vieno konteinerių objekto daugiau nei vienas individualaus ar bendro naudojimo konteineris (ar jų komplektas) gali būti statomas tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., atstumas iki artimiausios bendro naudojimo konteinerių aikštelės viršija 100 metrų, aikštele naudojasi daugiau kaip 600 gyventojų ir pan.).

51. Bendro naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai:

51.1. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai);

51.2. du arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, bendrai valdančių pastatą (statinį);

51.3. garažų ir sodininkų bendrijų nariai;

51.4. individualių namų gyventojai, kai MKA ar PA vežėjui nėra galimybės privažiuoti prie tokių namų valdų, ir pritarus VASA;

51.5. dviejų ir daugiau individualių namų gyventojai sutarę tarpusavyje ir pritarus VASA.

52. Individualaus naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai:

52.1. individualios namų valdos savininkas (naudotojas) savo valdomame žemės sklype;

52.2. VASA pritarimu juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis pastatą (statinį) ;

52.3. atliekų turėtojas, kurio konteinerių objektas yra nutolęs didesniu nei 100 metrų atstumu nuo bendro naudojimo konteinerių aikštelės, su sąlyga, kad prie jo privažiuoti įmanoma;

52.4. VASA pritarimu sodininkų ar kitos bendrijos narys (fizinis ar juridinis asmuo).

53. Konteinerių komplektą minimaliai sudaro šios paskirties konteineriai:

53.1. mišrių komunalinių atliekų konteineris;

53.2. stiklo pakuočių atliekų konteineris;

53.3. plastiko ir metalo pakuočių atliekų konteineris;

53.4. popieriaus ir kartono pakuočių atliekų konteineris;

53.5. atskirais atvejais gali būti bendras visų pakuočių atliekų (išskyrus stiklą) konteineris.

54. Konteinerių komplekto sudėtį ir konteinerių rūšis konkrečioje vietoje nustato ir savo interneto svetainėje skelbia VASA.

55. Savivaldybės teritorijoje gali būti naudojami požeminių, pusiau požeminių arba antžeminių atliekų konteinerių komplektai, kurių skaičius ir išdėstymo vietos nurodomi Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemoje (toliau – Schema), tvirtinamoje Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Bendro naudojimo konteinerių komplektų išdėstymo vietas konteinerių objektams paskirsto VASA.

56. Pagal Schemą Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo vietose įrengiamos konteinerių aikštelės ir konteinerių statymo vietos. Konteinerių aikštelių vietos ir konteinerių statymo vietos parenkamos taip, kad kiekvienam atliekų turėtojui būtų užtikrinta galimybė naudotis mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteineriais, nuo konteinerių objekto nutolusiais ne didesniu kaip 150 metrų atstumu (nuo 2018 m. ne didesniu kaip 100 metrų atstumu).

57. Komunalinių atliekų surinkimo vietose pagal susikaupiančių komunalinių atliekų kiekį, įrengiama viena ar kelios iš 5 skirtingų dydžių konteinerių aikštelės: labai didelė, didelė, vidutinė, maža ir mini (konteinerių aikštelių dydžiai pateikiami 3 priede).

58. Konteinerių aikštelės dydis parenkamas siekiant komunalinių atliekų tvarkymo ekonomiškumo, atsižvelgiant į atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose ir konteinerių ištuštinimo dažnumą.

59. Konteinerių pastatymo vietos ir konteinerių aikštelių vietos paprastai numatomos šalia konteinerių objekto, faktiškai naudojamos teritorijos ar konteinerių objektui suformuoto žemės sklypo ribose.

60. Individualių konteinerių naudotojai, VASA pritarus, gali pasirinkti konteinerio talpą. Konteinerio talpos dydis negali būti mažesnis kaip 0,12 m3.

61. Netinkamą naudoti mišrių komunalinių atliekų konteinerį MKA vežėjas, o  pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteinerį PA vežėjas turi pakeisti ar suremontuoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie tai gavimo dienos. Tais atvejais, kai MKA ar PA vežėjas prieštarauja dėl konteinerio pakeitimo ar remonto, sprendimą dėl konteinerio pakeitimo ar remonto ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima VASA.

62. Individualaus naudojimo konteinerio aikštelės įrengimą atliekų turėtojo valdomo žemės sklypo ribose organizuoja ir finansuoja pats atliekų turėtojas. MKA ar PA vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie tokio konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti) (konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatyta automobiliais, neapribotas konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) teritorijoje ir pan.). Jei MKA ar PA vežėjui nesudaroma galimybė privažiuoti prie konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), atliekų turėtojas pagal nustatytą grafiką turi išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą (iš anksto suderintą su VASA ir MKA ar PA vežėju).

63. Trūkstant tinkamų vietų pakuočių atliekoms (antrinėms žaliavoms) skirtiems konteineriams pastatyti, tinkama tokiems konteineriams vieta derinama tarp VASA, Savivaldybės ir PA vežėjo (tokios vietos pagal galimybes parenkamos prie prekybos centrų, degalinių, prie įvažiavimo kelių į kiemus ar kitose gausiai atliekų turėtojų lankomose vietose, netoli bendro naudojimo MKA konteineriams skirtų vietų). Tokiu atveju bendro naudojimo konteinerių pakuočių atliekoms (antrinėms žaliavoms) surinkti komplektų skaičius gali būti mažesnis nei konteinerių mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti skaičius, tačiau ne mažesnis už teisės aktais nustatytą skaičių ir nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų.

64. Konteineriai negali būti perpildyti, atliekos pilamos tik iki viršutinio krašto (be kaupo), konteinerių dangčiai turi būti laisvai uždaromi. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius. Į konteinerius nebetelpančios atliekos turi būti talpinamos į maišus bei paliekamos šalia konteinerių.

65. Draudžiama komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas. Draudžiama pilti atliekas šalia konteinerių.

66. Konteinerių švara turi būti nuolat palaikoma vadovaujantis galiojančių teisės aktų (higienos normų) reikalavimais. Mišrių komunalinių atliekų konteinerius plauna ir dezinfekuoja MKA vežėjas, o pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteinerius PA vežėjas pagal trišales su Savivaldybe pasirašytas sutarčių sąlygas.

67. Savivaldybės administracija ir VASA viešai skelbia savo interneto svetainėse visų Savivaldybės teritorijoje esančių bendro naudojimo konteinerių mišrioms komunalinėms atliekoms ir pakuotėms, pakuočių atliekoms (antrinėms žaliavoms) rinkti statymo vietas ir konteinerių aikštelių vietas, jose esančių ar numatytų pastatyti konteinerių skaičių.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS

 

68. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos surenkamos į konteinerius, įrengtus tam skirtose vietose.

69. Savivaldybė organizuoja ir vykdo pagal su Organizacijomis suderintas konkurso sąlygas pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir vežimo paslaugų pirkimo konkursus ir/ar atskirą paruošimo naudoti ir naudojimo konkursą.

70. Organizacijos Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka dalyvauja organizuojant pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

71. Organizacijos teisės aktų nustatyta tvarka finansiškai prisideda prie atliekų turėtojų ir konteinerių aikštelių aprūpinimo pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis ir skatina atliekų turėtojus naudotis pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema.

72. Ne gamybinę ūkinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys privalo naudotis Savivaldybės sukurta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal atskirą (-as) sutartį (-is) su atitinkamos rūšies atliekų tvarkytoju
(-ais).

73. Informacija apie Vilniaus komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančią pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo sistemą skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

 

TREČIASIS  SKIRSNIS

ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

61. Atliekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:

61.1. fiziniai asmenys (gyventojai);

61.2. juridiniai asmenys, kurių veikloje susidaro komunalinės atliekos, kurių tvarkymas nėra apibrėžtas juridiniam asmeniui išduotame TIPK/Taršos leidime, arba juridinis asmuo TIPK/Taršos leidimo neturi ir neprivalo turėti.

62. Atliekų turėtojai turi teisę:

62.1. gauti tinkamas atliekų tvarkymo paslaugas;

62.2. teikti Savivaldybei ir (arba) VASA pasiūlymus dėl Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo;

62.3. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;

62.4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą lengvatomis, jei tai nustatyta Vilniaus miesto vietinės rinkliavos nuostatuose;

62.5. kreiptis į VASA ir į MKA ar PA vežėją dėl naudojamų konteinerių kiekio ir (ar) talpos ir (ar) ištuštinimo dažnumo pakeitimo;

62.6. informuoti VASA, Savivaldybės administraciją, Savivaldybės vežėjus apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą.

63. Atliekų turėtojai privalo:

63.1. siekti mažinti komunalinių atliekų susidarymą;

63.2. rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai;

63.3. susidariusias mišrias komunalines atliekas perduoti Savivaldybės vežėjui tik šiose Taisyklėse nustatyta tvarka;

63.4. nepalikti šalia bendro naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių atliekų, kurioms rinkti šie konteineriai nėra skirti;

63.5. netelpančias į konteinerius mišrias ir pakuočių (antrinių žaliavų) atliekas kaupti maišuose ir palikti šalia atitinkamų konteinerių, o didelių gabaritų pakuotes ir jų atliekas – šalia pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteinerių, jeigu MKA ar PA vežėjas dėl netinkamų privažiavimo sąlygų negali ištuštinti konteinerių nustatytą dieną, o atliekos netelpa į konteinerius dėl jų perpildymo arba per didelių tokių atliekų gabaritų;

63.6. susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje pagal jų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, mesti į atitinkamos paskirties konteinerius;

63.7. laikytis atliekų rūšiavimo instrukcijų ir rekomendacijų (5 priede pateikiamas informacinis pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamųjų atliekų sąrašas);

63.8. neatsikratyti atliekų gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose ar kitur;

63.9. naudotis tik tais konteineriais, kuriuos suderinę su VASA konteinerių aikštelėje arba konteinerių statymo vietoje įrengė ir (ar) pastatė MKA ir PA vežėjai;

63.10. išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių statymo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždarose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką);

63.11. užtikrinti MKA ar PA vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį (užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui) tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių statymo vietas (pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan.);

63.12. konteinerių aikštelėse ir jų aptarnavimo zonose nestatyti transporto priemonių bei užtikrinti tinkamą ir saugų privažiavimą ir priėjimą prie konteinerių;

63.13. gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas atskirti jų susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis;

63.14. informuoti Savivaldybę ir (arba) VASA apie aplinkos teršimą atliekomis ir (ar) Taisyklių nesilaikymą;

63.15. teikti informaciją, reikalingą komunalinių atliekų kiekiams ir sudėčiai įvertinti;

63.16. laikytis šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų.

64. Atliekų turėtojams, nurodytiems Taisyklių 49.1 ir 49.2 punktuose, komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugą teikia tik MKA, DGA ir PA vežėjai.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

65. MKA ir PA vežėjai turi teisę:

65.1. neištuštinti konteinerių, jeigu atliekų turėtojas nepristato atliekų surinkimo konteinerio į suderintą konteinerių ištuštinimo vietą nustatytu laiku arba konteineris yra fiziškai nepasiekiamas (tokiu atveju faktas fiksuojamas fotonuotrauka);

65.2. netuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerių, jei konteineriuose yra daiktų ar atliekų, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šias Taisykles ar kelia grėsmę MKA vežėjo personalui ir (ar) aplinkai (apie tokį atvejį turi būti informuojama VASA, kuri priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo tvarkos);

65.3. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų.

66. DGA vežėjas turi teisę neišvežti iš komunalinių atliekų srauto atskirtų, nustatytose vietose padėtų didelių gabaritų, statybos ir griovimo (po paprasto remonto susidariusių), pavojingų ar tekstilės atliekų, jei:

66.1. atliekų turėtojas suderintu laiku ir į suderintą vietą nepristato aukščiau išvardintų atliekų;

66.2. DGA vežėjui atvykus į šių atliekų surinkimo vietą paaiškėja, kad atliekų kiekis ir rūšis skiriasi nuo atliekų išvežimo užsakymo registracijos metu nurodytos informacijos.

67. Savivaldybės vežėjai privalo:

67.1. teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir nustatytus minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės ir kitų teisės aktų reikalavimus;

67.2. vykdyti veiklą tik tokiomis valandomis, kuriomis Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama atliekų išvežimo veikla;

67.3. teikti su atliekų tvarkymu susijusią informaciją.

68. MKA ir PA vežėjai privalo:

68.1. vizualiai patikrinti aptarnaujamų atliekų konteinerių turinį ir įvertinti rūšiavimo kokybę;

68.2. su VASA suderinti atliekų išvežimo grafikus.

69. MKA vežėjas privalo:

69.1. į mišrių komunalinių atliekų šiukšliavežį versti tik mišrias komunalines atliekas;

69.2. surinktas mišrias komunalines atliekas pristatyti į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (toliau – MBA įrenginiai; mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo, atskyrimo ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai, esantys adresu Jočionių g. 13, Vilnius);

69.3. nevykdyti jokios mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir (ar) tvarkymo veiklos prieš pristatant šias atliekas į MBA įrenginius.

70. Kai MKA ar PA vežėjas konstatuoja (fiksuoja fotonuotraukomis), kad atliekų turėtojas perkrauna konteinerį arba meta į jį atliekas, kurioms rinkti yra skirtas kitokios rūšies konteineris arba kurios negali būti metamos į konteinerius, jis turi informuoti VASA apie tokius atvejus. VASA ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo dažnumo pakeitimo ar atsakomybės už šių Taisyklių pažeidimą taikymo (konteinerių užpildymo kitokios rūšies atliekomis atveju).

71. Jei komunalinės atliekos netelpa į konteinerius, jos turi būti sudėtos į maišus ir paliktos šalia komunalinių atliekų konteinerių. Užpildytus konteinerius MKA vežėjas privalo pasverti ir ištuštinti į šiukšliavežius, maišuose likusias atliekas – sudėti į konteinerius,  juos pasverti ir tuštinti pakartotinai, o tokį faktą fiksuoti fotonuotraukose ir skelbti VASA informacinėje sistemoje.

72. Savivaldybės vežėjai turi fiksuoti Taisyklių pažeidimus ir informuoti apie tai Savivaldybę ir VASA.

 

V SKYRIUS

KITŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ TVARKYMAS

(NE KONTEINERINE SISTEMA)

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

75. Individualių namų valdų savininkai ir juridiniai asmenys, veikiantys (buveinė yra registruota) ne daugiabučio gyvenamojo namo patalpose, susidariusias medžių, krūmų genėjimo atliekas, nušienautą žolę, lapus, gėles, medienos drožles ir kitas augmenijos atliekas (biologiškai skaidžias, kurias galima kompostuoti; informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 6 priede), privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir:

75.1. atliekų turėtojai, kurie turi galimybes tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, specialiai tam skirtoje vietoje ar esant galimybei bendruose kelių atliekų turėtojų bendrai valdomuose savo lėšomis įrengtuose kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis;

75.2. atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, šias atskirtas atliekas privalo pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kurių adresai skelbiami VASA ir Savivaldybės interneto svetainėse.

76. Daugiabučių namų sklypuose ir (ar) daugiabučių namų patalpų savininkų faktiškai naudojamose teritorijose susidariusios biologiškai skaidžios (kompostuojamos) atliekos tvarkomos vadovaujantis Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nustatytais reikalavimais.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

77. DGA (pavyzdinis didelių gabaritų atliekų sąrašas pateikiamas 7 priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VASA interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

77.1. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) šias atliekas gali nemokamai priduoti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje;

77.2. fiziniai ir juridiniai asmenys šias atliekas gali perduoti DGA vežėjui užsisakę mokamą šių atliekų išvežimo paslaugą. Paslaugos užsakymas atliekamas VASA interneto svetainėje nurodytu registruotu skambučiu arba elektroniniu paštu atliekų turėtojui nurodant DGA rūšį ir preliminarų kiekį. Paslauga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti suteikta su VASA suderintu laiku per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo dienos;

77.3. fiziniai ir juridiniai asmenys gali priduoti DGA nemokamai DGA vežėjui du kartus per metus su VASA suderintoje vietoje ir laiku. Surinkimas vykdomas apvažiavimo būdu;

77.4. juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), šias atliekas gali nemokamai priduoti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje.

78. Fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) ir juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), kurie viršija VASA nurodytas DGA svorio ir (ar) kiekio ribas, šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršį tvarko savo lėšomis.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

79. Statybos ir griovimo atliekos (informacinis statybos ir griovimo atliekų sąrašas pateikiamas 8 priede), susidarančios atliekant gyvenamojo būsto (patalpų) paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, ir, kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VASA, turi būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų, surūšiuotos, sudėtos į patvarius atliekų maišus (ar kitas izoliuojančias talpas) ir surenkamos tokia tvarka:

79.1. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) šias atliekas gali nemokamai pristatyti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje;

79.2. fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys šias atliekas gali perduoti DGA vežėjui užsisakę mokamą šių atliekų išvežimo paslaugą. Paslaugos užsakymas atliekamas VASA nurodytu registruotu skambučiu arba elektroniniu paštu, atliekų turėtojui nurodant statybos ir griovimo atliekų rūšį ir preliminarų kiekį. Paslauga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti suteikta su VASA suderintu laiku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo dienos;

79.3. fiziniai ir juridiniai asmenys gali priduoti statybos ir griovimo atliekas nemokamai DGA vežėjui du kartus per metus su VASA suderintoje vietoje ir laiku. Surinkimas vykdomas apvažiavimo būdu;

79.4. juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), gali šias atliekas nemokamai pristatyti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje.

80. Fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), statybos ir griovimo atliekų kiekius, kurie viršija VASA nurodytas ribas, tvarko savo lėšomis.

81. Paprastojo remonto darbų metu susidarančios pavojingos atliekos (įvairūs dažai, lakai, tirpikliai ar medžiagos, kuriose yra ar, atliekų turėtojo nuomone, gali būti asbesto, gyvsidabrio ir (ar) kt. pavojingų medžiagų) surenkamas ir perduodamas šių Taisyklių penktojo skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

82. Statybos ir griovimo atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, sutartiniais pagrindais perduodamos tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka. Tokios statybos ir griovimo atliekos nėra komunalinės atliekos ir jų tvarkymo išlaidos nėra finansuojamos iš rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą lėšų.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

83. Buityje susidarančios tekstilės atliekos, kurių surinkimo svorių ribos pateikiamos VASA interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

83.1. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) šias atliekas gali nemokamai priduoti į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje;

83.2. fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys šias atliekas gali perduoti DGA vežėjui užsisakę mokamą šių atliekų išvežimo paslaugą. Paslaugos užsakymas atliekamas VASA nurodytu registruotu skambučiu arba elektroniniu paštu, atliekų turėtojui nurodant buityje susidarančių tekstilės atliekų rūšį ir preliminarų kiekį. Paslauga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti suteikta su VASA suderintu laiku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo dienos;

83.3. fiziniai ir juridiniai asmenys gali priduoti buityje susidarančias tekstilės atliekas nemokamai DGA vežėjui du kartus per metus su VASA suderintoje vietoje ir laiku. Surinkimas vykdomas apvažiavimo būdu.

84. Fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) buityje susidarančių tekstilės atliekų kiekius, kurie viršija VASA nurodytas ribas, tvarko savo lėšomis.

85. Juridiniai asmenys, nurodyti 49.2 punkte (rinkliavos mokėtojai), tekstilės atliekas tvarko savo lėšomis.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BUITYJE SUSIDARIUSIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

86. Buityje susidariusios pavojingos atliekos (informacinis (nebaigtinis) pavojingų atliekų sąrašas pateikiamas 9 priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VASA interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

86.1. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) pristato nemokamai į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje;

86.2. fiziniai ir juridiniai asmenys šias atliekas gali perduoti DGA vežėjui užsisakę mokamą šių atliekų išvežimo paslaugą. Paslaugos užsakymas atliekamas VASA interneto svetainėje nurodytu registruotu skambučiu arba elektroniniu paštu, atliekų turėtojui nurodant pavojingų atliekų rūšį ir preliminarų kiekį. Paslauga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti suteikta su VASA suderintu laiku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo dienos;

86.3. fiziniai ir juridiniai asmenys gali priduoti buityje susidariusias pavojingas atliekas nemokamai DGA vežėjui du kartus per metus su VASA suderintoje vietoje ir laiku. Surinkimas vykdomas apvažiavimo būdu.

87. Fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) buityje susidariusių pavojingų atliekų rūšis ir kiekius, patenkančius į VASA nurodytus apribojimus, gali savo lėšomis perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias pavojingas atliekas, sutartiniu pagrindu.

88. Baterijų ir akumuliatorių atliekų turėtojas privalo atskirti tokias atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti baterijų ir akumuliatorių atliekas į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Šių atliekų priėmimo vietos ir jų tvarkytojų rekvizitai skelbiami Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

78. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos (informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 10 priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VASA interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

78.1. pristatomos į tokių gaminių gamintojų, importuotojų ar platintojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas. Šių vietų adresai yra skelbiami tokias atliekas tvarkančių atliekų tvarkytojų ir Savivaldybės interneto svetainėse;

78.2. fiziniai asmenys (rinkliavos mokėtojai) šias atliekas gali pristatyti nemokamai į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai yra skelbiami UAB „VAATC“ interneto svetainėje, laikydamiesi VASA skelbiamų tokių atliekų kiekio ir rūšies apribojimų;

78.3. perduoti tokias atliekas kitam atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.

79. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekiai, viršijantys VASA nurodytas ribas, ir apmokestinamų gaminių atliekų rūšys, kurių nemokamas priėmimas į atitinkamas aikšteles nėra numatytas VASA, tvarkomos šia tvarka:

79.1. transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidarančias apmokestinamųjų gaminių atliekas perduoti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms;

79.2. teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka perduoti tokias atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams;

79.3. padangas perduoti padangų platintojui teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

80. Draudžiama šios rūšies atliekas tvarkyti kitaip nei nurodyta šiame skyriuje.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMAS, ŠALINIMAS IR ŠALINIMO VIETŲ VĖLESNĖ PRIEŽIŪRA

 

87. Savivaldybėje surinktos komunalinės atliekos naudojamos, šalinamos ir jų šalinimo vietų vėlesnė priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

88. Savivaldybė siekia atliekas sudarančias medžiagas panaudoti konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų ar perdirbti į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas.

89. MBA įrenginių operatorius privalo užtikrinti nepertraukiamą mišrių komunalinių atliekų priėmimą ir jų tvarkymo veiklą, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

90. Nebaigtinį atliekų naudojimo ir šalinimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

91. Netinkamos naudoti, likusios po apdorojimo Savivaldybės komunalinės atliekos šalinamos sąvartyne.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

92. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

93. Skundus dėl VASA priimtų sprendimų ir / ar šių Taisyklių pažeidimus nagrinėja Savivaldybės administracija. 

94. Atliekų turėtojams, pažeidusiems šių Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

95. Atliekų turėtojo patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

____________________________

 

Dokumento redakcijos
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA - SPRENDIMAS - 1-631 - 2016-09-14
SPRENDIMAS DĖL TARYBOS 2016-05-11 SPRENDIMO NR. 1-445 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA - SPRENDIMAS - 1-652 - 2016-10-12
DĖL TARYBOS 2016-05-11 SPRENDIMO NR. 1-445 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA - SPRENDIMAS - 1-976 - 2017-05-31
DĖL TARYBOS 2016-05-11 SPRENDIMO NR. 1-445 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA - SPRENDIMAS - 1-1276 - 2017-12-20
DĖL TARYBOS 2016-05-11 SPRENDIMO NR. 1-445 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA - SPRENDIMAS - 1-1465 - 2018-04-11
DĖL TARYBOS 2016-05-11 SPRENDIMO NR. 1-445 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Į pradžią